gayalbebidan _ eTnodapirispirebamde
spartak rexviaSvili,
istoriis mecnierebaTa kandidati.
dRes ukve aravisaTvis saidumloebas aRar warmoadgens, rom `saqarTvelos gasabWoebis istoria imTaviTve damaxinjebul-falsificirebul iqna. rogorc rusul, ise qarTul Tu osur sabWoTa istoriografiaSi gamefda koniunqturuli `Teoria~, romlis mixedviTac saqarTveloSi sabWoTa xelisufleba damyarda ara `gareSe Zalis~ daxmarebiT, ara `garedan xelSewyobiT~, aramed TviT `qarTveli xalxis nebiT~, qarTveli mSromelebis `erTsulovani da erToblivi ajanyebis~ Sedegad (g. ciciSvili, parlamentarizmis pirveli gakveTilebi saqarTveloSi, gaz., `komunisti~, 13-IV. 1990).
istorikosTa umetesoba ase ayalbebda da calmxrivad warmoaCenda qarTvel-osTa Tanamegobrobisa da urTierTobis istoriul sinamdviles, aferadebda warsuli drois rTul movlenebs, es maSin, roca 70 wlis manZilze sityva `sabWoTam~ da misma Sinaarsma Zaladobisa da siRatakis meti araferi moutana Cvens xalxs.
sabWouri periodis qarTul-osuri istoriografiis warmomadgenlebs diqtatis mkacr pirobebSi uxdebodaT muSaoba da xSir SemTxvevaSi, nebiT Tu uneblied, egreT wodebuli `socialuri dakveTiT~ warmarTavdnen saqmianobas. rogorc mosalodneli iyo, viTarebis Sesabamisad, istoria dogmatebis marwuxebSi moeqca. qarTvel-osTa urTierTobis istorias alamazebdnen, WeSmaritebas ar afasebdnen. imis nacvlad, rom yvelaferi ise daenaxaT, rogorc iyo, xalxTa megobrobisa da
erovnebaTa Soris urTierTobis cruheroikul suraTebs qmnidnen, romlebsac bevri araferi hqonda saerTo sinamdvilesTan. politika, rogorc WeSmariti internacionalis gamoxatuleba, `ufros~ da `umcros~ Zmebad meqanikur dayofamde dahyavdaT. siyalbes TviT umaRles partiul saxelmZRvanelo dokumentebSic uSvebdnen. magaliTad, skkp XXVII yrilobis mier 1986 wlis partiis programaSi miRebuli formulireba gvauwyebs: `warsulisagan SemorCenili erovnuli sakiTxi sabWoTa kavSirSi warmatebiT gadaiWra~ (skkp XXVII yrilobis masalebi, Tb., 1986, gv. 54).
unda iTqvas, rom sabWoTa kavSirSi erovnuli sakiTxis sabolood gadawyvetisa da erebis Serwymis crumecnierulma koncefciebma da daskvnebma ki ar moagvara erovnebaTaSorisi urTierTobis problemebi, aramed, piriqiT, ufro gaarTula da gaamwvava viTareba, rac dRemde grZeldeba.
TviT sabWoTa qveynis prezidentis m.s. gorbaCovis aRiarebiT: `albaT, mainc imisi erT-erTi uaRresad seriozuli mizezi, rom dRes mraval SemaSfoTebel movlenas vawydebiT erovnebaTaSoris urTierTobaSi, aris is, rom romeliRac etapze guli daviarxeineT, gvegona rom yvela sakiTxi gadawyvetilia, winadadebac ki iyo SevdgomodiT erTa praqtikul Serwymas. cdilobdnen amJamad moqmed partiul programaSi SeetanaT es saSiSi debuleba~ (m. gorbaCovi, gavzardoT gardaqmnis inteleqtualuri potenciali, gaz., `komunisti~, 10. 01. 1989).
aqve xazgasmiT unda aRiniSnos, rom qarTvel-osTa urTierTobis gamwvavebas ganapirobebs os istorikosTa da mkvlevarTa yalbi mosazrebebi. am SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs b. kaloevis, g. TogoSvilis, i. cxovrebovis, z. cxovrebovis, m. cxovrebovas, a. CoCievis, z. abaevis da sxvaTa Sromebi da calkeuli statiebi, mowodebebi da mimarTvebi, romlebSic qarTveli xalxis kulturis, enis, tradiciebisa da wes-Cveulebebis mimarT zizRis gamoxatviT, ciliswamebiTa da demagogiuri mowodebebiT cdiloben istoriuli WeSmaritebisa da sinamdvilis gayalbebas, mezobel xalxebs Soris SuRlisa da mtrobis Camogdebas. xsenebuli avtorebi sazogadoebas umalaven qarTveli xalxis did Rvawlsa da amags osuri erovnuli kulturuli memkvidreobis ganviTarebisa da samecniero-pedagogiuri kadrebis momzadebaSi. samecniero brunvaSi ar SemoaqvT Sida qarTlSi osebis Camosaxlebis sinamdvilis amsaxveli faqtebi da WeSmaritebis damdgeni saarqivo dokumentebi. amave dros, gaukuRmarTebulad warmogvidgenen saqarTvelos ganuyofeli nawilis _ istoriuli samaCablos, qsnis saerisTaos Tu dvaleTis istoriul-geografiul, demografiul sinamdviles, toponimikas, gvarebis warmoSobis istorias da rukebs, rac ara marto xalxuri gadmocemebiT, aramed specialuri literaturiTac dasturdeba.
(ix. gaz., `adamon nixasi~, #1, 1989; z. cxovrebova, samxreT oseTis dasaxlebuli punqtebis, mdinareebisa da mTebis axali saxelwodebebi, staliniri, 1934; misive, samxreT oseTis toponimia werilobiT wyaroebSi, Tb., 1979; r. TofCiSvili, istoriis Segnebuli gayalbeba Tu... gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 19. 26. I, 1990; s. lekiSvili, sityva mivceT faqtebs, gaz. `saxalxo ganaTleba~, 10. I. 1990; k. xaraZe, yvelafers Tavisi adgili mivuCinoT, gaz. `saqarTvelo~ /saxalxo fronti/, 15. XII. 1989; s. xidaSeli, cxinvali, Cemi cxinvali, gaz., `Tbilisi~, 25. XI. 1989; i. futkaraZe, saRi Zaxili, gaz., `komunisti~, 13. XII, 1989;
o. RuduSauri, kmara, gaz., `Tbilisi~, 12. XII. 1989; n. grigalaSvili, osTa winaprebi da Savrazmeli v. ostrogovi, gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 8. XII. 1989; g. facacia, Ria werili o. jioevs, gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 8. XII. 1989; j. gvasalia, pasuxi prof. Cibirovs, gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 15. XII. 1989; d. gogoWuri, Ria werili kolegebs, gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 15. XII. 1989; a. menTeSaSvili, samxreT oseTi 1921 w. gaz., `saxalxo ganaTleba~, 20. XII. 1989; g. cqitiSvili, Ria werili b. texovs, gaz., `Tbilisi~, 10. I. 1990; qarTveli mwerlebi, fexmrude mekvleebi, gaz., `literaturuli saqarTvelo~, 5. I. 1990).
Sida qarTlis istoriul-eTnografiuli viTarebis gasarkvevad, - wers r. TofCiSvili, - osi istorikosebi erTgvar tendenciurobas iCenen im TvalsazrisiT, rom samecniero brunvaSi ar SemoaqvT cnobili mecnieris v. abaevis mosazrebebi1, romelic gvauwyebs:
"������������ � �������� ����� ���������� ��,��� ��������� �������[ ������ � ��������b� ������ �� ��������� ������ ��������� �� ��� �����,�������� � ��������� 200 ���\ ��� ���������� ������� ������������ � �������, �� ������ ������������ ������� �������� � ����� ������ � �������� c ����� �������� ������� � �������" 2.
os mecnierebs aseve samecniro brunvaSi ar SemoaqvT z. vaneTis naSromi: "� ������� � ������� �f������� ���-������"\ romelSic vkiTxulobT:
"�����, ����� ����������� ������� ������ ���-������, �������� ���������� � �������������� �����c���". ��� ���� ����������, ��� ��� �� �������� ��������� ������� ���-������, � � ������������ ������ ��� ������ ������ ���� ��������� ������� ����������, ������������ � ������ ������" 3.
amrigad, rogorc avtori aRniSnavs dRevandeli samxreTeli osebi gvian arian gadmosuli CrdiloeTidan. amaves adasturebs vaxuSti bagrationi, roca wers: `xolo raodenni osni davswereT am adgilebTa Sina, pirvelad saxlebulan qarTvelni glexni. Semdgomad mepatroneTa maTgan gadmosaxlebulan osni da qarTvelni barTa Sina Camosulan, vinaiTgan mterTagan barsa Sina kacni Semcirebulan~ (`qarTlis cxovreba~, t. IV, Tb. 1977, gv. 363-364).
g. TogoSvilisa da i. cxovrebovis mier aSkarad gamiznuli tendenciurobiT kiTxvisa da Targmnis, aseve sinamdvilis gayalbebis magaliTia XII saukunis pirveli naxevris mamulis nasyidobis dokumentis saxeSecvlilad warmodgena. sabuTSi naTqvamia: `mowyda zemo java da daukacurda osTagan. RmerTi iyos mowme asre amowyda, rom kacis naSenebi aRara iyo-ra. mogyide zemo javis ZiganiZis mamuli misisa sasaflaoTa, saxnaviTa, saTibiTa... ZiganiZis mamuli misisa sasaflaoTa, saxnaviTa, saTibiTa... ZiganiZe, misi memkvidre, dakarguli iyo da fasi imisac aviReT... amis mowmeni arian efeniaSvili moZRvari svimon, gurjoSvili lomi~ (dokumentebi saqarTvelos sociluri istoriidan, t. I. Tb., 1949, gv. 363).
amrigad, miuxedavad imisa, rom dokumentSi sruliad naTlad da gasagebad aris naTqvami, rom zemo javis mosaxleoba amowyda osebis Tavdasxmebisagan, g. TogoSvili da i. cxovrobovi, imisda mixedviT, Tu TviTon, rogor awyobT, ise Targmnian sabuTs da gayalbebuli SinaarsiT SemoaqvT samecniero brunvaSi, weren: "������� ��������� ����� � �� ����� ��� ������" (������� ������ � ���������� � ����������\ ��������� �\ ��������� � �\ ���������\ �\ III �������� 1962 �\ 103)\
isic unda iTqvas, rom xsenebuli istorikosebi, sabuTiT dadasturebuli qarTuli sagvareuloebis javaSi cxovrebazec Segnebulad sduman.
os istorikosTagan siyalbis kidev erTi magaliTia, 1985 wels moskovSi dastambul "��������������� ����������������� �������"- Si gamoqveynebuli b. kabulovis statia, romelSic vkiTxulobT: "�. �. ������� � ������ ����. ������ � � 1801 �. � ����� � ������� ���������� �������������� � ���. �������".
ra Tqma unda istoriis aSkara gayalbebaa b. kabulovis mier feodalur saqarTveloSi samxreT oseTis arsebobis aRiareba da 1801 wels saqarTvelosa da masTan erTad samxreT oseTis imperiaSi nebayoflobiT gaerTianebis aRniSvna. sad iyo XVIII-XIX saukuneebSi samxreT oseTi? an vin Tqva saqarTvelos ruseTis imperiasTan nebayoflobiT SeerTeba?
rogorc vxedavT, `os istorikosTa fantazias sazRvari ar aqvs. yovelive es, maT mier istoriis Segnebul gayalbebad unda miviCnioT. mizani naTelia, Seqmnan antiqarTuli ganwyobileba os mosaxleobaSi, romlebsac arasodes ar hqoniaT qarTvelebTan raime dasapirispirebeli~ (r. TofCiSvili, istoriis Segnebuli gayalbeba Tu... gaz., `literaturuli saqarTvrlo~, 26. I. 1990).
amave dros, isic unda iTqvas, rom gamoyenebuli literaturuli Tu saarqivo masalebis kritikulma analizma da eTnografiul masalebTan Sejerebam, saSualeba mogvca CvenTvis saintereso periodSi aRgvedgina bolSevikuri propagandiT motyuebul qarTvel da os mTielTa, saqarTveloSi da oseTSi sabWoTa xelisuflebis gamarjvebisaTvis erToblivi brZolis mankierebis obieqturi suraTebi. ramac Semdeg tragikul mdgomareobamde miiyvana kavkasieli xalxebi. saqarTvelom, ruseTis imperiis aswliani monobis Semdeg, 1918 wlis 26 maiss mopovebuli Tavisufleba da saxelmwifoebrivi damoukidebloba dahkarga 1921 wlis 25 Tebervals, sabWoTa wiTeli armiis mier gaweuli okupacia-aneqsiis Sedegad.
saerTo jamSi xelisfaTuris socialisturma ideologiam ki ar gaaerTiana, aramed piriqiT, gaTiSa da samtrod daupirispira erTmaneTs keTilmezoblad mcxovrebi xalxebi. politikuri viTarebis stalinurma da Semdgomma periodebma cxovrebis zedapirze amoativtiva bevri politikani da demagogi, romlebsac imdenad qveynis ubedureba ar awuxebdaT, ramdenadac Sepyrobili iyvnen piradi ambiciebiT da politikur karieras eswafodnen. swored maT, sxvis saameblad da mkvidri mosaxleobis sazianod qveynis erTiani teritoriis danawileba, miwebis gasaCuqreba da ukanono avtonomiebis Seqmna daiwyes, riTac moZme xalxebs Soris Surisa da mtrobis Camogdebis xelovnuri pirobebi Seqmnes da ganxeTqilebis es vaSli yvelaze mwvaved dRes amoqmedda.
istoriis gamyalbebelTa antiqarTulma propagandam, rusuli xiStebis imediTa da waqezebiT, saqarTvelos ZirZvel miwaze _ cxinvalisa da javis regionebSi, Sva osuri politikuri eqstremizmi da agresiuli separatizmi, terorizmi, romelmac didi ubedureba daatexa Tavs moZme xalxebs, samaCablos mkvidr qarTvel mosaxleobas. moaxdina maTi genocidi da aTasobiT qarTveli sakuTar samSobloSi ltolvilad aqcia. sakuTari saamayo Svili, sicocxleSive osuri literaturis klasikosad aRiarebuli ilia kavkazagi ki gaswira da gaaZeva. aseTia eqstremizmisa da separatizmis damRupveli da daundobeli buneba, romelsac Tavs axvevs os xalxs ruseTis reaqciuli Zala. es os-qarTvelTa konfliqti ki ara, rus-qarTvelTa brZola da konfliqti ufro iyo. amitom aris, rom maTive ZalisxmeviT konfliqtis mSvidobiani gziT mowesrigeba Wianurdeba. es kargs arafers uqadis TviT os xalxs. am SemTxvevaSi didi mniSvneloba aqvs, axali viTarebis Sesabamisad, qarTvel-osTa urTierTobis mamapapuri tradiciebis aRdgenasa da megobrobis ganmtkicebas, ise, rogorc es saqarTvelos sxvadasxva raionebSi mcxovreb qarTvel da os mosaxleobas Soris sufevs.
dRes mTeli qarTveli xalxi gamsWvalulia mopovebuli Tavisuflebisa da saxelmwifoebrivi damoukideblobis ganmtkicebis ideiT. myari damoukidebloba gvesaxeba erovnuli TviTmyofadobis SenarCunebis erTaderT gzad, sasicocxlo mniSvnelobis problemis gadawyvetis erTaderT saSualebad.
amrigad, Cvens mier qarTvel-osTa urTierTobis istoriisadmi axali midgoma imiT gamoixateba, rom uars vambobT faqtebisa da movlenebis mifeCeCeba-gayalbebaze. ramdenadac istoriis obieqturi, axali viTarebis Sesabamisad gaSuqeba saSualebas mogvcems axleburad SevxedoT sinamdviles, warmovsaxoT sagnebi da movlenebi ise, rogorc iyo da rogorc aris.
axlandeli mdgomareobisa da perspeqtivebis awon dawoniTa da viTarebis gaTvaliswinebiT dadga dro gaumjebeseba-gardaqmnisa da misi gamiznuli popularizaciisaTvis. amitom aris, rom problema dResac gansakuTrebuli yuradRebisa da zrunvis sagania, romlis mecnieruli kvlevis aucilebloba TandaTan izrdeba, metadre, roca qarTuli erovnuli moZraobis ZiriTadi Zalisxmeva mimarTulia mopovebuli Tavisuflebisa da darRveuli mTlianobis aRdgenisaken da qarTvel-osTa urTierTobis ZirZveli tradiciebis gamococxleba-ganviTarebisa da ganmtkicebisaken, rameTu Tavisuflebis mopovebisaTvis brZolis am rTul gzaze qarTvelma da osma xalxebma, winaparTa naanderZevi Zmobisa da megobrobis tradiciebiT SekavSirebulebma, gamarjvebis droSa erTnairi erTgulebiT, Zirdauxrelad unda ataron.