ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

 

MOKSLO FILOSOFIJA

(PHILOSOPHY OF SCIENCE)

Doktorantūros studijos – 1 kurso rudens semestras

 

doc. dr. Laimutė Jakavonytė

 

2005 m. rudens semestras

 

 

4 kreditai:

6 val. konsultacijų, 154 val. savarankiško darbo

 

DALYKO TIKSLAS: Mokslo filosofijos dalyko tikslas - supažindinti studentus su mokslinių teorijų formavimosi, funkcionavimo ir kaitos paradigmomis, akcentuojant komparatyvistinę (lyginamąją) jų analizę, mokslinio tyrimo logikos ir metodologijos specifiką, mokslinio tyrimo istorinį ribotumą. Ypatingas kurso tikslas: kritinio mąstymo įgūdžių ugdymas.

DALYKO ANOTACIJA: Mokslo filosofijos dalyke aptariamos pamatinės mokslo sampratos, jo struktūros, metodo ir istorijos problemos. Išklausę  kursą, studentai:

·        gebės pažvelgti į mokslą kaip pasaulio ir žmogaus pažinimo būdą, kaip žinių kaupimo būdą, kaip instituciją, kaip gamybos plėtros veiksnį;

·        galės sėkmingiau dirbti savarankišką mokslinį darbą: tikslingai pasirinkti tyrimo metodus, korektiškai vartoti kategorinį mokslo aparatą, matyti ir panaudoti platesnį tarpdisciplinarinį pasirinktos temos kontekstą;

·        įgis būtinų žinių ir įgūdžių padėsiančių susiorientuoti naujųjų technologijų ir informacijos bumo perkeičiamoje nūdienoje.

 

Savarankiškas darbas 154 val.:

Savarankiškas nurodytų literatūros šaltinių studijavimas – 140 val.

Pasirengimas konsultacijoms – 14 val.

 

VERTINIMAS:

Dalyko savarankiškos studijos baigiamos egzaminu. Egzaminų komisiją sudaro 2 mokslininkai – doc. dr. L.Jakavonytė, prof. habil.dr. Z. Lydeka. Išlaikius egzaminą, užpildomas atitinkamas protokolas, kurį pasirašo abu egzaminuotojai. Šių protokolų originalai saugomi doktoranto byloje Mokslo skyriuje.

 

 

DALYKO TEMOS IR LITERATŪROS ŠALTINIAI:

 

	Tema	Skaitiniai
1	Kasdieninis ir mokslinis žinojimas. Mokslo struktūra. Metodologijos samprata. Mokslas ir metafizika. Chaosas ir kosmosas. Mokslinis aiškinimas ir priežastingumas: Determinizmas ir indeterminizmas. Finalizmas ir kauzalizmas. Empiriniai ir teoriniai mokslinio pažinimo metodai. Stebėjimas, eksperimentas ir teorija. Deduktyvizmas. Induktyvizmas.	[1, 22-28, 36-39, 134-162] [2, 11-79] [3, 9-18, 32-45, 54-55] [4, 10-15;  60-63;  66-70; 79-117] [5, 17-26] [6, 10-43] [7, 77-82]   Internete: 1.      Joseph Berkovitz: Kauzalistinės išvados iš determinizmo ir indeterminizmo 2.      Klasikinės ir neklasikinės racionalumo formos 3.      Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos  (LR Švietimo ir mokslo ministerija) 4.      Billas Shiremanas: Kas yra sistema? 5.      Saulius Stelmokas. Mitas – archajinis naivus mokslas ar gyvenimo veiksnys?
2	Mokslinės teorijos struktūra ir funkcijos. Teorijos ir modeliai. Problema ir hipotezė kaip mokslinio pažinimo formos. Hipotezių atrankos problema. Paradoksai. Teorijos teisingumas. Šiuolaikinė tiesos teorija. Redukcionizmas ir mokslo vieningumas.    .	[1, 192-204, 204-208] [4, 106-117, 126-151] [6, 10-43] [7, 82-88] [40, 237-260]   Internete: 1.      Teorijos struktūra 2.      Hipotezė 3.      Tomas Morrisas apie mokslinę praktiką 4.      Paradoksai įvairiuose moksluose 5.      Zenono Paradoksai  6.      Aristotelis apie Zenono paradoksus 7.      Geraldas L. Smithas: Apie redukcionizmą
3	Mokslo istorija – besitęsiantis ginčas apie mokslo metodą. Racionalizmas, realizmas ir gamtos filosofija. Protas ir reliatyvumas: laiko ir erdvės filosofija. Matematika ir ontologinis epistemologinis mokslų statusas. Religijos ir mokslo ryšys viduramžiais. Universalizmo ir nominalizmo ginčas.	[1, 114- 134] [2, 238-272] [3, 18-31] [5, 52-85] [6, 15-24] [7, 88-113]   Internete: 1.      Mokslo istorija (viena išsamiausių ir turtingiausių duomenų bazių internete) 2.      Tomas Morrisas: Trumpa mokslo istorija 3.      Skirtingų civilizacijų kalendoriai 4.      Kelley Ross: laiko ir erdvės teorijų istorija 5.      Ockhamo (Occam)  ašmenys 6.      Galileo „nuodėmė“
4	Kvantumo problema, ontologija ir naujoji fizika. Reliatyvumo teorijos reikšmė mokslo istorijai ir mokslo filosofijai. Darwinizmo implikacijos.	[5, 85-153] [7, 113-125] [40, 100-112]   Internete: 1.      Isaacas Newtonas pie absoliutų laiką ir erdvę 2.      Albertas Einsteinas apie reliatyvumą ir kosmosą 3.      Einsteino reliatyvumo teorija (suprantamai net vaikams) 4.      Einsteino atsakas kritikams 5.      Kas yra kvantinė fizika? 6.      Nielso Bohro  diskusija su Einsteinu apie mokslo filsofiją, epistemologiją ir kvantinę fiziką 7.      Werneris Heisenbergas apie besikeičiančius fizikos ir filosofijos santykius nuo Nwetono laikų 8.      Werneris Heisenbergas apie  kvantinės fizikos istoriją 9.      Darwinismas ir kreacionizmas  10.  Gyvybės evoliucija  11.  Žmogaus evoliucija     12.  Robertas M. Youngas: Darwino metafora ir mokslo filosofija 13.  Heineris Benkingas: Holizmas ir evoliucija 14.  Ervinas Laszlo: Nauja materijos, gyvybės ir mąstymo koncepcija
5	Normatyvinė mokslo filosofija. Mokslinis realizmas ir empirizmas: loginis pozityvizmas, konstruktyvusis empirizmas versus mokslinis realizmas. Pozityvistinė mokslo samprata. Induktyvizmas. Tikimybinis mokslo žinių įvertinimas loginiame empirizme. Loginė kalba. Verifikacija ir falsifikacija. Deduktyvizmas. Induktyvizmo kritika. Demarkacijos ir prasmės problema K.R. Popperio Logic of scientific discovery. Falsifikabilumas. Artumas tiesai ir žinių objektyvumas. Žinių augimas. Racionali mokslo raidos rekonstrukcija. I. Lakatoso istoriografinių ir mokslinių tyrimų programų metodologija.	[2, 80-126] [3, 47-54], [5, 26-52] [7, 88-113] [16, 172-189], [33, 25-34], [41, 173-186]   Internete: 1.      Gvidas Urbonas. Metodo revizija XX a. mokslo metodologijoje: H. G. Gadameris ir P. Feyerabendas. Humanistika. 2001, 1. 2.      Populiarios diskusijos mokslo filosofijos temomis spaudoje ir Elegantiški nonsensai moksle 3.      Richardas Rorty‘s: Mokslas (po)filosofijos (pozityvizmas ir pragmatizmas) 4.      Loginis empirizmas apie mokslo metodą  5.        K. Poperio mokslo metodo teorijos bruožai   6.        Rudolfas Carnapas. Empiricizmas, Semantika ir Ontologija 7.      Willardas Van Orman Quine‘as. Dvi empiricizmo dogmos
6	Deskriptyvinė mokslo filosofija. Mokslinio pažinimo vystymosi rekonstrukcija – kumuliacija ar mokslo revoliucijos? Normalus mokslas ir mokslo revoliucija. T. Kuhno paradigminis mokslo istorijos modelis. P. Feyerabendo pliuralistinis mokslo raidos modelis. Teorinių žinių vertinimo ir vertingumo problema. Mokslinis racionalumas ir vertybės. Socialinių mokslų filosofijos specifiniai bruožai. Ekonomikos mokslų filosofija ir metodologija. Mokslininko atsakomybė ir mokslo etikos problemos. Mokslas ir kultūra. Postmodernus visuomenės būvis ir mokslo situacija jame.	[2, 126-238] [4, 15-22, 117-126] [6, 52-69, 114-174] [7, 81-88, 113-153] [19, 11-23]   Internete: 1.      Th. S. Kuhno knygos The Structure of Scientific Revolutions problematikos išklotinė (prof. Frank Pajares) 2.      Has There Ever Been a Paradigm Shift? (Arthur M. Young) 3.      Thomas Nagelis apie postmodernizmą ir mokslą 4.      Saulius Kanišauskas „Postmodernistiniai“ mokslas ir filosofija: santykis ir problemos 5.      Žibartas Jackūnas. Istorinė pažinimo sampratų kaita 6.      Billas Joy‘us: Kodėl  mes nereikalingi ateičiai? 7.      Gherdjikov, S.  Mokslo ribos   8.      Theodore‘as Jr. Schickas: Mokslo pabaiga? 9.      Fritzas Wallneris: Nauja mokslo vizija? 10.  Friedelis Weinertas: Kada mokslininkas patampa filosofu? 11.  Būti mokslininku: moksliniai tyrimai ir atsakomybė 12.  Zenonas Norkus. Akademinis mokslas ir demokratija      13.  Daniel Little: socialinių mokslų filosofija   14.  Jonathanas Rosenheadas. Kompleksiškumo teorija ir vadybos praktika 15.  Leo Näpinen. Tikslieji mokslai ir visybiškas socialinės tikrovės supratimas 16.  Audronė Rimkutė. Žinojimo socialumo problema šiuolaikinėje socialinėje epistemologijoje: du požiūriai 17.  Feministinė epistemologija ir mokslo filosofija
	Naudingos nuorodos	1.      Mokslo filosofija ir mokslo istorija (lietuvių kalba) 2.      Philosophy of Science Archive (University of Pittsburgh) 3.      Internet History of Science Sourcebook 4.      Daniel Little: PHILOSOPHY OF SOCIAL SCIENCE    5.      Philosophy of Social Science. Routledge Encyclopedia 6.      Philosophy of Social Science. The Internet Encyclopedia of Philosophy 7.      Philosophy of Science  (Journal, University of Chicago) 8.      The Science Wars Homepage

 

Literatūra:

 

Pagrindinė:

1. ***Anzenbacher, A. (1992). Filosofijos įvadas. - Vilnius: Katalikų pasaulis.
2. *Chalmers, A. F. Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa, 2005
3. *  Kardelis, K. (1997). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.
4. *  Nekrašas, E. (1993). Filosofijos įvadas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
5. *  Plėšnys, A. (1999). Metafizikos reikšmė gamtos mokslų plėtrai. Vilnius: Via Recta.
6. *Thomas S. Kuhn. Mokslo revoliucijų struktūra. Vilnius: Pradai, 2003.
7. **Laudan, L. (1996). Beyond Positivism and Relativism: theory, method, and evidence. Westview Press.

 

Papildoma :

8. ***Adomonis E. (2001), “Teleology: Hindrance Rather Than Help”, Filosofija.Sociologija 1, 3-9.
9. Adomonis E. (1999) Apie konceptualinių priemonių gramatikos problemas. Humanistica 4(6), 72-81.
10. ***Adomonis E. (1999) Prieš episteminį reliatyvizmą. Kn. Tradicija ir pokyčiai: filosofinė ir sociologinė perspektyva. N. Putinaitė (sud.). Vilnius: Aidai, 11-23.
11. Abelaras, P. Prieštaravimas neišmanančiam dialektikos, kuris vis dėlto peikė jos studijavimą ir visus jos teiginius laikė sofizmais ir apgaule. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. - Vilnius: Mintis, 1980, p. 367-371.
12. Bekonas, F. Naujasis Organonas, arba teisingi nurodymai, kaip aiškinti gamtą. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 197 -218.
13. Berklis, Dž. (1988). Traktatas apie žmogiškojo pažinimo principus. Vilnius: Mintis,
14. Brunas, Dž. Apie begalybę, visatą ir pasaulius. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 89-103.
15. Brunas, Dž. Apie priežastį, pradą ir vienovę. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 76-89.
16. Carnapas, R. Metafizikos įveikimas kalbos loginės analizės būdu. Kn. E. Nekrašas Filosofijos įvadas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 172-189.
17. Dekartas, R. Proto vadovavimo taisyklės. Kn. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1978.
18. Dekartas, R. Samprotavimas apie metodą. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 273-289.
19. Descartes ir dabartis. (R. Plečkaitis, E. Vasilevskis, E. Krakauskas, Č. Kalenda, N. Milerius, R. Žiemytė, G. Mažeikis, K. Masiulis, N. Aukštuolytė, A. Ažubalis) // Problemos, 1998, Nr. 52, p. 5-79.
20. Galilėjus, G. Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemėjo ir Koperniko. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 144-167.
21. Heidegeris, M. Pasaulėvaizdžio metas. Kn. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1992, p. 136-167.
22. * Hume, D. (1995). Žmogaus proto tyrinėjimas. Vilnius: Pradai.
23. Kondorsė, Ž.A. de Žmogaus proto pažangos istorinio vaizdo metmenys. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Naujieji amžiai. Vilnius: Mintis, 1987, p. 377-397.
24. Kopernikas, M. Apie dangaus sferų sukimąsi. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 24-35.
25. * Lomanienė, N. (2001) Logika. Deduktyvaus samprotavimo analizės pagrindai. Uždavinynas. Vilnius: VU leidykla.
26. Leibnicas, G.V. Apmąstymai apie pažinimą, tiesą ir idėjas. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 426-431.
27. * Locke, J. (2000). Esė apie žmogaus intelektą. Vilnius: Pradai.
28. Marksas, K. Demokrito natūrfilosofijos ir Epikūro natūrfilosofijos skirtumas. Kn. Ankstyvieji filosofijos raštai. Vilnius: Mintis, 1986.
29. Mažeikis, G. (1998). Renesanso simbolinis mąstymas. Vilnius.
30. Nekrašas, E. (1979). Loginis empirizmas ir mokslo metodologija (Tikimybės ir indukcijos problema). Vilnius: Mintis.
31. Nekrašas, E. Postmodernizmas ir pozityvizmas // Problemos, 1998, Nr. 53, p. 25-34.
32. Nekrašas, E. Indukcionizmo alternatyvos beieškant: (K. Poperio mokslo filosofija) // Problemos, 1978, Nr. 1 (19), p. 35-46.
33. Nekrašas E. (2002) Pozityvizmo samprata //Seminarai. (str.rinkinys). Vilnius: Atviros visuomenės kolegija.
34. Nikolajus Kuzietis. Apie mokytą nežinojimą. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. I. Vilnius: Mintis, 1984, p. 37-58.
35. Niutonas, I. Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 171-184.
36. Okamas, V. Apie viską. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. Vilnius: Mintis, 1980, 475-476 p.
37. Okamas, V. Sutvarkymas. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. Vilnius: Mintis, 1980, 473-475 p.
38. Paskalis B. Geometrijos dvasia. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. T. II. Vilnius: Mintis, 1986, p. 326-340.
39. * Popper, K.R. Evoliucinė epistemologija.// Rinktinė.Vilnius: Pradai, 2001.
40. * Popper, K.R. Tiesa ir artėjimas prie tiesos.// Rinktinė. Vilnius: Pradai, 2001.
41. * Popper, K.R. Mokslinis metodas.// Rinktinė. Vilnius: Pradai. 2001.
42. Ricoeur, P. Laiko patirties aporijos // Baltos lankos. 1994. Nr. 4, p. 72-115.
43. Ruso, Ž.Ž. Samprotavimas Dižono akademijos pateiktu klausimu “Ar mokslų ir menų atgimimas sukilnino papročius?”. Kn. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1979.
44. Tomas Akvinietis. (2000). Apie esinį. Apie tiesą. Apie intelekto vienovę prieš averoistus. Vilnius: Logos, 2000.
45. Šlikas, M. Apie pažinimo pagrindą. Kn. Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX-XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija. Vilnius: Mintis, 1974.
46. Vitgenšteinas, L. Tractatus Logico-Philosophicus. Kn. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1995, p. 25-112.

 

47. Berger, Peter L and Thomas Luckmann.  The Social Construction of Reality, New York: Anchor Books. 1966
48. Carnap R. The Logical Foundations of  Probability.-- London, 1951
49. Couvalis, George.  The Philosophy of Science: Science and Objectivity, Thousand Oaks, CA: Sage Publication.  1997.
50. Feyerabend, P. (1994) Against Method. L-NY: Verso.
51. Feyerabend, Paul.  Against Method: Outline of an Anarchist Theory of Knowledge (3rd edition), London: Verso Books.  1988
52. van Fraassen, B.  Laws and Symmetry, Oxford: Oxford University Press.  1989
53. Giddens A. (Ed.). (1975) Positivism and sociology. London: Heinemann.
54. Gubrium, Jaber F. and James A. Holstein.  The New Language of Qualitative Method, Toronto: Oxford University Press. 1997
55. Harding, S.  Whose Science? Whose Knowledge?  Thinking From Women's Lives, Ithaca, NY: Cornell University Press.  1991
56. Hollis, M. 1990. The Philosophy of Social Explanation. Cambridge University Press.
57. Kahane H. Logic and Contemporary Rhetoric. The Use of Reason in Everyday Life. Belmont, 1992.
58. **Kuhn T.S. (1962). The Structure of Scientific Revolutions. University of Chicago Press.
59. Kuhn T.S., Conant, J. and Haugeland, J. (ed) (2000). The Road since Structure : Philosophical Essays, 1970-1993, with an Autobiographical Interview. Press.
60. Lakatos, I.  For and Against Method : Including Lakatos's Lectures on Scientific Method and the Lakatos-Feyerabend Correspondence, Chicago: University of Chicago Press.  1999.
61. Lakatos, I.  The Methodology of Scientific Research Programs, Philosophical Papers Volume I, Cambridge: Cambridge University Press.
62. Laudan, L. (1984) Science and values. Berkeley.
63. Laudan, L.  Science and Relativism, Princeton: Princeton University Press.  1990
64. Longino, H.  Science as Social Knowledge, Princeton: Princeton University Press, 1990
65. Popper K.R. (1972) Objective knowledge: An Evolutionary Approach. Oxford University Press.
66. Popper, K.  The Logic of Scientific Inquiry (10th edition), London: Hutchinson. 1980
67. Ryan, A. 1970. The Philosophy of Social Explanation. Oxford University Press.
68. Rudner, R. 1967. Philosophy of Social Science. Prentice Hall.
69. Russell, B. (1994) Human Knowledge: Its Scope and Limits. Routledge.

 

 

70. Кун Т.(1975). Структура научных революций. Мocквa.
71. Рузавин Г. Логика и аргументация. Москва, 1997.
72. Рузавин Г. Методология научного исследования. М., 1999.

 

 

 

Naudingam ir maloniam pasiskaitymui:

73. Eco, U. (1995). Fuko švytuoklė. Vilnius: Tyto alba.
74. Sagan, C. (2001). Demonų apsėstas pasaulis (Mokslas kaip žvakė tamsoje). Vilnius: Tyto Alba.

 

* Šios knygos yra ISM bibliotekoje Vilniuje arba Kaune (žr. Katalogą internete).

** Šios knygos yra ISM Mokslo skyriuje.

*** Skaitykite intranete