(dr. Peterio Suberio nuorodos)
(dr. Peterio Kingo nuorodos)
Studij� trukm�: 1 semestras
Apimtis: 2 kreditai (80 akad. val.)
Darbas seminare: 32 akad.val.
Savaranki�kas darbas : 46 val.
Atsiskaitymo forma: egzaminas
Filosofijos d�stymo metodika - specialus kursas, skirtas filosofijos fakulteto studentams, planuojantiems rinktis filosofijos d�stytojo karjer�.
Kurso tikslas: pad�ti studentams pasiruo�ti pedagogin�s praktikos atlikimui, supa�indinti studentus su turima metodine literat�ra ir metodin�mis priemon�mis, aptarti j� kokyb� ir panaudojimo galimybes, aptarti svarbiausias problemas ir sunkumus, su kuriais susidurs tie filosofijos fakulteto diplomantai, kurie nuspr�s (ir tur�s toki� galimyb�)d�styti filosofij� auk�tojoje mokykloje. Kurso pagrind� sudaro praktiniai u�si�mimai, kuri� metu studentai apsvarsto gautas ir atliktas praktines u�duotis (filosofijos d�stymo nefilosofijos fakulteto studentams kurso programos sudarymas, paskaitos plano aptarimas, seminaro metodini� klausim� analiz�, vaizdini� priemoni� panaudojimo filosofijos kurso d�styme galimyb�s ir toki� priemoni� k�rimas, "relaksaciniai" darbo su studentais ir j� kontrol�s elementai - testai, klausimynai, filosofin�s �arados, kry�ia�od�iai; filosofijos d�stytoj� psichologini� tip� klasifikacija ir kiekvieno j� aptarimas, etc.). Studentai tur�s galimyb� perskaityti filosofijos paskait� arba vadovauti filosofijos seminarui �vairiuose VU fakultetuose arba LMTA.
Kurso programa:
Filosofin� didaktika ir "mokymo filosofija".
�vietimo gairi� kaita ir i���kiai filosofijos d�stytojams.
Filosofijos d�stytojo pedagogin� "stov�sena" �iuolaikiniame universitete: mokymas? �vietimas? ugdymas? aukl�jimas? neutraliteto siekimas? aistringa didaktika? ? ??etc.
Filosofijos d�stymo nefilosofams tikslai ir u�daviniai.
Kokias reikalingas ir naudingas atei�iai kompetencijas gali ugdyti nefilosofijos fakultet� studentai studijuodami filosofij�?
D�stymo metodikos lygmenys: bendroji (filosofijos probleminio �vado ar filosofijos istorijos d�stymo) ir specialioji (grup�s disciplin� , atskiros disciplinos, atskiros temos ar problemos d�stymo) metodika.
Filosofijos d�stymas ir interpretacini� metod� taikymo galimyb�s ir ribos d�stant filosofij�.
Taikomoji filosofija: s�voka, tikslai, prana�umai ir tr�kumai.
Filosofijos d�stymo metodikos pasirinkimo kriterij� ir motyv� problema:
� filosofijos kurso tiksl� ir u�davini� pasirinkimas: mokymas "atpa�inti" filosofijos mokyklas ir problemas ar mokymasis jas palyginti ir universli� kritinio m�stymo �g�d�i� ugdymas;
� istorin� filosofijos d�stymo orientacija ir probleminis filosofijos d�stymas;
� orientacija � "student� elit�" ar vidutiniokus;
� auk�tosios mokyklos, kurioje d�stoma filosofija, specifikos panaudojimas d�stant;
� filosofijos d�stytojo temperamento ir charakterio ypatyb�s etc.
Baziniai filosofijos d�stymo metodikos aspektai: istorinis, sisteminis, interpretacinis, fenomenologinis, kritinis, analitinis, komparatyvistinis, psichologinis etc.
Filosofijos d�stymo kit� �ali� universitetuose ir auk�tosiose mokyklose modeli� �vairov�, �ios "patirties" pritaikymo Lietuvoje galimyb�s ir ribos.
Filosofijos d�stymo metodikos svarbiausios temos ir problemos. Atskiros filosofijos d�stymo metodin�s problemos.
Paskaita:
*paskaitos prasm� ir reik�m� mokymo procese;
*paskaitos likimas informacin�je visuomen�je;
*d�stytojo pasiruo�imas paskaitai: med�iagos rinkimas, plano sudarymas, paskaitos u�ra�ai ar konspektas, rekomenduojamos literat�ros parinkimas, paskaitoje naudojamos filosofini� tekst� i�traukos, vaizdin�s priemon�s, galim� klausim� (praeities patyrim� panaudojant) numatymas etc.;
*metodikos pasirinkimas pagal paskaitos tip�: ap�valgin�, privalomo kurso, specialaus kurso, fakultatyvo paskaita ir t.t.
*student� skai�iaus �taka, darbo su didele student� auditorija specifika;
*bendriausios metodin�s problemos, su kuriomis susiduria d�stytojas, skaitydamas paskait� (priemon�s ir b�dai student� d�mesiui sutelkti, d�stytojui b�tino paskaitos laiko numatymo, paskirstymo, "chronometravimo" b�dai, d�stytojo darbas po paskaitos: student� klausimai, u�duotys, d�stytojo asmenini� u�ra�� ir pastab� apie paskait� svarba);
Seminaras:
-seminaras kaip student� savaranki�ko darbo sugeb�jim� ugdymo ir kontrol�s forma;
-seminaras kaip d�stytojo darbo kokyb�s ir efektyvumo kontrol�s forma ir galimyb� "u�lopyti" paskait� spragas;
-pasiruo�imas seminarams: klausim� parinkimas, seminaro plano sudarymas (seminaro galimos eigos scenarij� numatymas), literat�ros ir filosofini� tekst� atranka;
-seminar� organizacin�s formos: perskaitytos literat�ros referatyvus pristatymas, atskirais klausimais i�samiai pasiruo�usi� student� prane�imai ir "oponuojan�i�" student� pasisakymai, laisvos diskusijos, mi�ri seminaro eigos forma;
-svarbiausios login�s problemos, su kuriomis susiduria d�stytojai ir studentai seminaruose vykstan�i� diskusij� metu (da�niausiai pasitaikan�ios argumentuot�s klaidos, neleistinos priemon�s diskusijoje, diskusij� "etiketas", diskusij� loginiai ir psichologiniai tipai);
-Popperio stiliaus student� debatai seminaruose.
-b�dai ir priemon�s padedan�ios d�stytojui sudominti studentus ir i�provokuoti diskusijas;
-psichologin�s problemos su kuriomis tenka susidurti d�stytojams (labai pasyv�s ir apati�ki studentai grup�je, agresyv�s plepiai, neformal�s lyderiai ir autsaideriai grup�se, student� netolerancijos vien� kitiems atvejai, optimali "distancija" tarp d�stytojo ir student� etc.);
-seminaro apibendrinimas ir u�duoties kitam seminarui detalizavimas;
-darbas su studentais, padedant jiems i�mokti, kaip pasiruo�ti seminarui, konspektuoti, para�yti referatus etc.
Student� darbo, stropumo ir �ini� kontrol�s formos ir b�dai:
�Negalima nupen�ti par�elio vien tik sveriant j� kasdien���
Egzaminas:
* egzamin� tipai ( ra�tu, �od�iu) ir j� organizavimo ir vyksmo metodin�s ypatyb�s;
* klausim� , skirt� pasiruo�imui ekzaminui, sudarymas;
* konsultacij� metu aptariam� problem� tipai (metodikos po�i�riu):
* organizaciniai (egzamino tvarka, vertinimo kriterijai);
*dalykiniai (biliet� klausim� formulavimo, sisteminio pasiruo�imo, atskir� klausim� aptarimo etc.);
�skaitos:
J� tipai:
- nediferencijuota:
- darbo seminaruose, ra�to darb� apibendrinimas ir bendras �vertinimas "para�as";
- student� konferencija;
- �diferencijuota� �skaita ( vertinama pa�ymiu):
-vyksta �od�iu arba ra�tu atsiskaitant u�:
- praleistas paskaitas ir seminarus;
- viso kurso program�;
Tarpsemestrin�s kontrol�s tipai:
-ra�to darbai (nam� u�duotys, auditorijoje ra�omi kontroliniai); koks yra d�stytojo darbas ruo�iant klausimynus tokiai kontrolei?
-darbas su studentais, tikrinant j� u�ra�us ir padedant jiems dirbti savaranki�kai su literat�ra;
-student� referatai: tem� ir rekomenduojamos literat�ros parinkimas;
-studenti�k� konferencij�, konkurs�, student� mokslin�s spaudos organizavimas.
Atskiros filosofijos d�stytoj� metodin�s problemos:
Skaitmenini� technologij� panaudojimas d�stant filosofij�. Kurso med�iagos i�d�stymas tinklalapiuose, kurso svetain�s k�rimas, student� e-konferencijos.
Student� pasitenkinimo mokymu(si) tyrimas ir monitoringas.
Seminaro metu aptariami visi student� pasitenkinimo mokymusi lygiai: student� u�duodami klausimai, klausimyn� sudarymas, duomen� analiz� ir i�vad� apibendrinimas. Student� gr��tamojo ry�io sistema suteikia vertingos akademin�s informacijos tolesnei mokymo veiklai. Taip pat pateikiami akademin�s veiklos, kuri didina student� mokymosi motyvacij�, pavyzd�iai..
D�stytojo psichologinio �vaizd�io pasirinkimas: � informacijos perteik�jas�, �student� suokalbininkas-draugelis", "atlaid�iai grie�tas glob�jas", "pedantas-siaub�nas", "sokratas", "�domus pa�nekovas", "kompanjonas", proto �treneris�, "gidas", "ie�kotojas", "guru-atskleid�jas-prana�as", smalsumo �adintojas, diskusij� provokatorius, �kv�p�jas, keistuolis, "laisvas menininkas", etc.;
D�stytojo kalba (b�tin� filosofijos termin� ir kategorij� atrinkimas ir j� ai�kinimas); retorini� sugeb�jim� svarba d�stytojo darbe ir retorini� �g�d�i� savaranki�kas ugdymas.
Profesin� d�stytojo etika. Profesinis etikos kodeksas. Etinis konfliktas ir jo sprendimo priemon�s.
Kurso apibendrinimas: bendrosios metodikos problem� supratimo ir bendr�j� metodini� princip� taikymo reik�m�, galimyb�s ir ribos konkretaus d�stytojo darbe.
Rekomenduojama seminarams ir ra�to darbams literat�ra:
Anzenbacher A. Filosofijos �vadas. V.,1992.
Asteris Ernstas fon. Filosofijos istorija. V., 1995.
Baranova J. Sodeika T. Filosofija: vadov�lis 11-12 klas�ms.Vilnius: Tyto alba, 2002.
Bendrojo lavinimo mokyklos pasirenkam�j� dalyk� programos. Individualioji filosofijos programa./ Pareng� Baranova J. / V., 1999.
Chrestomatin� med�iaga filosofijos �vado kursui.V., 1995.
Deg�sys Liutauras, A�kinyt� Rasa. Etika, kaip etikos d�stymo teorija ir metodologija. // Pedagogika. - Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004, Nr. 71.
Dinzelbacher P. (sud.) Europos mentaliteto istorija. Vilnius, 1998.
DUOBLIENE L. PHILOSOPHY IN LITHUANIAN EDUCATION: Past and Present. In: CONTEMPORARY PHILOSOPHICAL DISCOURSE IN LITHUANIA. Lithuanian Philosophical Studies IV.CULTURAL HERITAGE AND CONTEMPORARY CHANGE SERIES IVA, EASTERN AND CENTRAL EUROPE, VOLUME 26, CHAPTER XX.
Duoblien� L. Mokymas m�styti postmodernios filosofijos po�i�riu// Acta paedagogica vilnensia. �VU leidykla, 2002, Nr.9.
Duoblien� L. Filosofijos mokymas �iuolaikin�je Lietuvos vidurin�je mokykloje. // Acta paedagogica vilnensia. �VU leidykla, 2000, Nr.7.
Duoblien� L. Etikos didaktika: fenomenologinis aspektas// Pedagogika. - Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004, Nr. 71.
Evans T., Egan K. Building Professional Learning Communities: (Training Manual). G�tersloh : Bertelsmann Foundation, 2000.
Filosofijos chrestomatija. V.,1977 - 1989.
F�rst M.,Trinksas J. Filosofija.,V.,1995.
Jakavonyt� L., Noreika A. Filosofija: Metodin�s rekomendacijos ir seminar� u�duotys. Metodin� mokomoji knyga. Vilnius: Lietuvos Muzikos Akademijos leidykla. 2003.
Jakavonyt� L. Filosofijos d�stymas: metodologin�s ir metodin�s problemos �vietimo reformos Lietuvoje ir Postmodernaus Europos mentaliteto b�vio kontekste. // �vietimo reforma ir mokytoj� rengimas. VI Tarptautin� mokslin� konferencija. Vilnius, 1999 rugs�jo 23-25 d. Mokslo darbai. I dalis. Vilnius: VPU, 1999, p. 188-196.
Jakimenko V. "Filosofijos �vado" studijos: Mokomoji med�iaga. V., 1994.
Jaspersas K. Filosofijos �vadas. V., 1989.
Janu�ka V. Filosofijos pradmenys. V., 1995.
Jovai�a L., Vaitkevi�ius J. Pedagogikos pagrindai. K., 1989, 2 t.
Kaufmann, Walter Arnold. The future of humanities: teaching art, religion, philosophy, literature, and history. New Brunswick, N.J.: Translation Publishers. 1995. New edition with a new introduction by Saul Goldwasser. (New York: Reader�s Digest Press, 1977).
Kani�auskas, S. Problem� sprendimas grup�mis filosofijos seminaruose. Andragogikos taikymas universitetin�se studijose: mokomoji knyga. � Vilnius: Lietuvos teis�s universiteto Leidybos centras, 2004.
Karkockien� D., Butkien� G. Student� k�rybi�kumo diagnozavimo galimyb�s. �vietimo reforma ir mokytoj� rengimas. VII Tarptautin� mokslin� konferencija. Mokslo darbai. I dalis. Vilnius, Vilnius 2000, lapkri�io 22-24. VILNIUS 2000, p. 111-120.
Sir Kenny A. (ed.) The Oxford Illiustrated History of Western Philosophy. Oxford University Press, 1997.
Kunzman P., Burkard F-P., Wiedman F. Filosofijos atlasas. Vilnius, Alma Litera, 1998.
Maceina A. Filosofijos kilm� ir prasm�. Roma, 1978.
Marinoff L., KapkleinC. Plato, Not Prozac!: Applying Philosophy to Everyday Problems. Harpercollins, 1999.
Martinich, Aloysius P. Philosophical writing: an introduction/ 2 ed. Oxford: Blackwell, 1996.
McLaughlin H. Terence. �iuolaikin� ugdymo filosofija. Demokrati�kumas vertyb�s �vairov�. Kaunas. Technologija, 1997.
Morris, Thomas V., Tom Morris. Philosophy for Dummies. Idg/MacMillian, 1999.
Nauck�nien� Z. B�sim�j� mokytoj� komunikacin�s kompetencijos ugdymas universitetin�se studijose. �vietimo reforma ir mokytoj� rengimas. VII tarptautin� mokslin� konferencija. Mokslo darbai. Vilnius 2000, lapkri�io 22-24. VILNIUS 2000, p. 170-177.
Nekra�as E. Filosofijos �vadas. V.,1993.
Nekra�as E. Filosofijos tikslas ir jos d�stymo klausimai.// Problemos, 1990, Nr. 42, p. 13.
Pagalbin� priemon� savaranki�kam filosofijos �altini� studijavimui / pareng� J.�ernevi�ien�/. K., 1992.
Paulauskas R. Stasio �alkauskio ir Antano Maceinos filosofin� pedagogika. Vilnius: �inija,1990.
Petty Geoff. �rodymais gr�stas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008.
Philosophers on Education. Ed. A. O. Rorty. Routledge, 1998.
Pieperis J. Kas yra filosofija. V., 1992.
Pl��nys A. Filosofijos �vadas. K., 1992.
Ramsden Paul. Kaip mokyti auk�tojoje mokykloje. Vilnius, Aidai, 2000.
Richardson J.T. Researching Student Learning. Buckingham: Open University Press, 2000.
Sparshott, Francis. The Future of Aesthetics. University of Toronto press. 1998.
Stuart, Susan. Teaching Philosophy in Cyberspace.// Inquiry: Critical Thinking across the Disciplines. 1999; 18(4), 55-63.
Sto�kus K. Interpretacin� filosofija ir E. Me�kausko metodologija. // Problemos. 1998, Nr. 54, p.13. �liogeris A. Mokytojas. // Problemos, 1998, Nr. 54, p.35.
�liogeris A. Transcendencijos tyla. V., 1997.
�liogeris A. Kas yra filosofija? Vilnius: Strofa,2001.
�vietimo studijos [5]. Universitetin� didaktika. B�dien� V., Lomanien� N. (sud.) Vilnius, Garnelis, 2000.
Kritinio m�stymo ugdymas: teorija ir praktika/ sudar� Daiva Penkauskien�; [tekstus i� angl� kalbos vert� Vida B�k�tien�]. - Vilnius: Garnelis, 2001(Vilnius: Vilspa) .
Weston, Anthony. Risking Philosophy of Education. Metaphilosophy. 1998; 29 (3), p. 145-158.
Last updated September 1, 2009