Kontaktinės valandos: Paskaitos (32), Seminarai (16)
Vertinimas: Tarpinis rašto darbas, 2 koliokviumai, galutinis įskaita tarpinių užduočių vertinimo pagrindu.
Kursas: 1) supažindina su etika kaip filosofine disciplina, pamatinėmis etikos problemomis ir jų analizės metodologijomis, istoriškai besikeičiančiomis paradigmomis; 2) suteikia universalių žinių ir padeda ugdyti universalius įgūdžius: kritinio mąstymo, savarankiško intelektualinio darbo (suprasti ir interpretuoti etikos teorijas žodžiu ir raštu, dalyvavimo dialoge ir kolektyviniame teoriniame projekte).
Etikos kaip praktinės filosofijos samprata leidžia šį kursą pasirinkusiems studentams kelti ir saviugdos tikslus: adekvatus savęs ir savo santykių su kitais žmonėmis suvokimas; vertybinis apsisprendimas; gyvenimo įprasminimo ir saviraiškos būdų pasirinkimas; išsaugančios savo tapatybę asmenybės integralumas sparčiai kintančioje visuomenėje, etc.
Metodika: pasirinkta siekiant išvengti studijų referatyvumo, akcentuojant lyginamosios analizės ir kitų koreliacinių metodų reikšmę. Studentai skatinami naudotis skaitmeninėmis duomenų bazėmis, ne tik kritiškai anlizuoti rekomenduojamą literatūrą, bet ir panaudoti anksčiau sukauptas Europos kultūros istorijos žinias. Paskaitose siekiama atkurti etikos teorijų raidos intelektualinės įtampos laukus, o seminaruose dialogui palankią atmosferą.
Kurso turinys pateikiamas dviem filosofiniais aspektais: istoriniu ir probleminiu. Kurse nesiekiama aprėpti visos etikos istorijos ir apžvelgti visas įtakingiausias etikos teorijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas kiekvienos istorinės epochos intelektualinę įtampą kuriančioms etikos teorinėms probleminėms perskyroms: gėris ir blogis, spontaninė ir endogeninė tvarka; žinojimas ir išmintis; subjektyvizmas ir objektyvizmas, teorija ir praktika; determinizmas-lemtis-prigimtis ir atsitiktinumas-laisvė-voliuntarizmas-savikūra; vertybės ir normos; etinių vertybių realizmas ir nominalizmas/konvencionalizmas, individualumas ir bendruomeniškumas; egoizmas ir altruizmas, utilitarizmas ir deontologija, laimė ir kančia; valia, galia, pareiga ir sąžinė; teisingumas, tikslas ir pažanga istorijoje; mokslinė prognozė ir utopija; binarinis ir poliloginis mąstymas etikoje ir kt.
Ypatingas dėmesys kurse bus skiriamas taikomajam etikos kurso turinio aspektui - aktualiausioms šiuolaikinės visuomenės etinėms dilemoms: informacijos visuomenės etika, informacinių technologijų etika, bioetika, globalizacija ir lokalizacija, universalumas ir partikuliarumas, multikultūrizmas ir tolerancija, etc.
1. Aristotelis. Nikomacho etika. Kn.: Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1990.
2. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
3. Kantas I. Praktinio proto kritika. Vilnius: Mintis, 1987.
4. Nyčė F. Anapus gėrio ir blogio. Kn. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1991.
5. Weber, M. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vilnius : Pradai, 1997.
Papildomos literatūros sąrašas
1. Anzenbacher A. Etikos įvadas. Vilnius: Aidai, 1995.
2. MacIntyre, A. C. Trumpa etikos istorija: dorovės filosofijos istorija nuo Homero iki dvidešimto amžiaus. Vilnius: Charibdė, 2000.
3. Williams, B. Etika ir filosofijos ribos. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2004.
Kaupiamasis balas (dešimties balų sistema):
40 % už darbą seminaruose
40 % už testus, kūrybines užduotis (lyginamoji analizė, probleminių etikos tinklalapių kūrimas, etc.), dalyvavimą konferencijose ir kituose dėstytojos nurodytuose renginiuose
20 % egzamino (raštu) rezultatai.
Updated 2 September 2006