Vištytiečiai aiškinosi dėl žemės ir vandens

 

Birutė Pavlovienė

 

Praėjusią savaitę porą šiokiadienių vištytiečiai paskyrė susirinkimams. Taip atplėšti kaimo žmogų nuo šienapjūtės ir daržų ravėjimo gali tik svarbūs reikalai.Pirmąjį kartą žmonės rinkosi dėl vandentiekio ir kitų buities problemų. Kitądien buvo sulaukta Seimo, rajono Savivaldybės ir Marijampolės apskrities administracijos atstovų.

 

Direktorius – jau ne matininkas. Viename iš gražiausių rajono kampelių lyg kokia votis tvinksi įvairiai aptarinėjami paežerės žemės dalybų ir statybų bei kiti klausimai. Pavyzdžiui, kalbama jog Vištyčio regioninio parko direktorius Romas Belevičius dirba ir matininku Miškotvarkos institute, t. y. turi antras pareigas, ko Valstybės tarnybos įstatymas neleidžia. Seimo narys Algirdas Butkevičius sakė, kad šis klausimas perduotas spręsti aplinkos ministrui, kuris direktoriui tikriausiai pasiūlys apsispręsti, kurias pareigas pasilikti.
Kadangi R.Belevičius susirinkime nedalyvavo, nes buvo išvykęs į Vilnių, apie apsisprendimą jo pasiteiravome vėliau. Direktorius sakė, kad institute matininku jis nedirba nuo Naujųjų metų, ir dabar viskas toliau turbūt "drumsčiasi" dėl to, kad matininku dirba jo bendrapavardis pusbrolis Raimundas Belevičius.

 

Paaiškės po įvertinimo. Aistros susirinkime įsisiūbavo pradėjus aptarinėti, kam išdalyti prie ežero prieinantys žemės plotai. Šių sklypų naudotojų sąraše, kuris patvirtintas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Stanislovo Kravčenkos parašu, yra 32 pavardės. Seimo narys A.Butkevičius teigė, jog turima žinių, kad jų yra ir daugiau, tik kai kurios pavardės dar yra paslaptyje.Iš minėtų 32 sklypų dvylikai asmenų sklypai prie ežero nuosavybės teise suteikti kaip lygiaverčiai kitur turėtai žemei. Susirinkimo dalyviai labiausiai "ošė", kai buvo pagarsinta, jog šios kadastrinės vietovės projekto autoriui A.Mačiulskui, kurio tėvų žemė yra Gražiškių krašte, į paežerę atkelti trys sklypai. O buvusio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo, vėliau apskrities Žemės tvarkymo departamentui vadovavusio R.Čėsnos žmona D.Čėsnienė sklypą čia gavo už Marijampolės rajone buvusią žemę.Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė paaiškino bendrą tvarką, kaip laisva valstybės fondo žemė grąžinama ekvivalentine natūra. O kiekvieną konkretų atvejį reikia aiškintis atskirai. A.Butkevičius sakė, kad norint išsklaidyti bet kokius įtarimus, išsiaiškinti, ar buvo laikytasi įstatymų, nepažeistas eiliškumas ir pan., bus atliekamas šios kadastrinės vietovės įvertinimas.Nesuderinta su departamentuDar vienas "karštas" taškas yra pačiame miestelyje. Tai į ežerą nutiestas tiltelis ir jo gale iškilusi pavėsinė – Vilmanto Arbatausko statinys iš rąstų ir akmenų. Tokia statyba nedraudžiama, tik ji turi būti suderinta nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.Mokėtoju už projekto paruošimą UAB "Vilkaviškio architektūros ir projektavimo biuras" nurodęs Petronėlę Arbatauskienę. Užsakovu – Vištyčio seniūniją, bet seniūno parašu ir antspaudu tai nepatvirtinta. Tik gausu parašų, liudijančių, kad projektas pernai rudenį buvo suderintas. Pasirašę Savivaldybės architektas A.Sinkevičius, Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros inspektorius A.Kairaitis, Vištyčio seniūnas B.Polita, Vištyčio regioninio parko direktorius R.Belevičius, Girėnų užkardos vadas K.Keženis. Bet šis ežeras yra valstybės, todėl statyba turėjo būti suderinta su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentu.

 

Džiaugsmingi plojimai. Rajono meras Algirdas Bagušinskas vištytiečiams aiškino (ir buvo sutiktas plojimais), kad valstybiniame ežere esančiu statiniu turi teisę naudotis visi gyventojai, o ne tik privatus asmuo. Be to, prieš statybų pradžią turėjo būti priimtas Savivaldybės sprendimas, kaip statinys bus naudojamas visuomenės poreikiams, prižiūrimas bei įrašoma tai į sąlygas. Meras sakė, kad Savivaldybės architektas savo įgaliojimus viršijo ir už tai bus nubaustas.

 

Gyventojų neinformavo. Kitų teigimu, blogiausia yra tai, kad vietiniams žmonėms niekas iš anksto nepaaiškino, kas ir ką čia stato. Todėl ir pasipylė šnekos, kad ant vandens kyla gal vasarnamis, o gal pirtis. Žmonės sukruto išsigandę, jog ši ežero dalis apskritai bus užtverta, kaip tai vyksta prie daugelio Lietuvos prestižinių vandens telkinių. Kad ir kaip dėl to nerimautų vištytiečiai, vienas privalumas tikrai yra jų pusėje. Ežero pakrantės reikia ir valstybės sienos apsaugos pareigūnams. Vyriausybė nustačiusi, kad jiems turi būti paliktas įvairaus pločio ruožas – nuo 13 iki 40 metrų. Žemės tvarkymo departamento direktorė I.Kneizevičienė sakė, kad valstybės sienos apsaugos reikmėms skirtame ruože net negali būti projektuojama sklypų.Bus kaip... Nidoje?Geranoriškai su vištytiečiais susirinkime kalbėjosi pakrantėje įsikūręs bei jos tvarkymo darbų ėmęsis Vilmantas Arbatauskas. Jis sakė, kad nuo liepto ir pavėsinės nebus nuvytas nė vienas tvarkingas poilsiautojas. Be to, vietoj kuklaus paežerės keliuko, V.Arbatauskas žadėjo įrengti gatvelę, kur vakarais paežerėje švies net žibintai, nes Vištytis taip pat gali būti panašus į Nidą ar Juodkrantę. Šioms mintims pritarė ir į tėviškę iš Kauno sugrįžęs bei miestelį savo didžiuoju statiniu papuošęs žinomas verslo atstovas Viktoras Kraujutaitis.

 

Nedarysi – neužkliūsi. Niekas neginčija, kad reikia laikytis statyboms nustatytos tvarkos. Nors šiuo atveju pirmiau turbūt reikėjo pareigūnams tarpusavyje išsiaiškinti, kokių reikia sprendimų ir parašų, nes čia tikrai yra rebusų ir nuomonių skirtumų. Beje, respublikinėje spaudoje teko skaityti, jog neseniai Aplinkos ministerijos Seirijuose surengtame pasitarime-seminare buvo konstatuota, kad statinių ant vandens tvarka dar visiškai nereglamentuota. O kai viskas "susijaukia", nėra ko stebėtis, kad tai vadinama neskaidria ir kai kam gal net pelninga (o kas paneigs?) sritimi.Na, o leidžiantis į Vištyčio ežero pakrantę apžiūrėti daug aistrų įžiebusio tiltelio ir pavėsinės, nebuvo negalima nesutikti ir su kitokiais argumentais: žmonėms, deja, dažniau užkliūva tai, kai kas nors imama keisti. Ir, neduok Dieve, tai daroma gražiau nei buvo. Susirinkime jokio nerimo niekas nereiškė, kad netoliese esančioje pakrantės dalyje, kuri privačių tvarkytojų nesulaukusi, prie pat vandens riogso į garažą panaši meldais apaugusi metalinė dėžė. Galima išvysti ir cisterną (gal nuo degalų?). Vilmantas Arbatauskas ir jo šalininkai juokavo, kad tokioms paežerės vaizdą gadinančioms "grožybėms" nereikia nei projektų, nei suderinimų.

 

“Santaka”