Atliekant organizacijos veiklos efektyvumo tyrim�, �vertinamos 5 organizacijos veiklos sritys.
Organizacijos valdymas
Tyrimas parod�, jog reikia daugiau skirti d�mesio organizacijos valdymui, numatyti tvirt� veiklos strategij�, apibr��ti vizij� ir misij� bei sudaryti konkret� veiklos plan�. Jame numatyti ilgalaikius ir trumpalaikius veiklos planus (k� ir per kiek laiko reikia padaryti) bei pasiskirstyti veiklos sritis ir prisiimti atsakomyb�, laiku atsiskaityti u� pavest� darb�, o i�kilus sunkumams kreiptis pagalbos. Nes tyrimo rezultatai akivaizd�iai parodo, jog d�l nesugeb�jimo pasiskirstyti darbais, pareigomis nuken�ia vadovavimas organizacijoje. Kadangi vadovas skiria daugiau d�mesio bendrai veiklai, u� kuri� atsakingi ir kiti tarybos nariai (tinkamai neatliekamos vadovo funkcijos).
Atsi�velgiant � tyrimo rezultatus, rekomenduoju, sudaryti darbo grup� (�statuose �vardijam� kaip sekretoriat�), kuri atlikt� �statuose nustatytas pareigas, o svarbiausiai: organizuot� bendruomen�s veikl�, sudaryt� veiklos darbo planus (kuriuos tvirtint� taryba), planuose b�t� numatyti atsakingi asmenys bei kontroliuot� grupi� darb� bei pateikt� ataskait� susirinkim� metu.
1. Darbo organizavimas
�i tyrimo sritis patvirtina pirmos srities i�vadas. Informacija organizacijos viduje apie organizuojam� veikl� yra pateikiama (vadovo vaidmuo), ta�iau pats darb� planavimas ir j� pasiskirstymas lieka vadovo ir keli� tarybos nari� kompetencijos ribose, kas ir apsunkina efektyv� vadovavim� organizacijoje.
Rekomenduoju daugiau d�mesio skirti pirmai sri�iai ir pasidalinti atsakomybe u� veiklos pl�tojim� tarpusavyje.
2. I�tekli� valdymas
Kadangi organizacija neturi finansin�s baz�s, pastovi� r�m�j� ir dar nelaim�jo projekt�, kurie u�tikrint� finansin�s baz�s pastovum�, �ioje srityje kreiv� nusileid�ia ar�iausiai vieneto. Reikia pamin�ti, jog organizacijos viduje vyksta l��� apskaita ir kontrol�, ta�iau revizijos komisija egzistuoja tik formaliai ir neatlieka savo pareig�. Reikia atkreipti d�mes� � �mogi�k�j� i�tekli� valdymo kriterij�, kuris organizacijoje nurodomas kaip kryptingai judantis � priek�. Mat veiklos vykdymui bei �gyvendinimui prireikus pagalbos, paprastai jos sulaukiama i� bendruomen�s nari�, nors bendradarbiavimas specialiai n�ra pakankamai skatinamas. Kadangi seni�nijos gyventojams tr�ksta informacijos apie bendruomen�, jos veikl�, o organizacijai tr�ksta teigiamo visuomen�s po�i�rio ir nauj� nari� bei j� aktyvaus dalyvavimo organizuojamoje veikloje (remiantis papildomais bendruomen�s nari� apklausos rezultatais).
Rekomenduoju daugiau d�mesio skirti projekt� rengimui ir j� �gyvendinimui bei daugiau informuoti bendruomen�s gyventojus apie vykdom� veikl�. Taip pat j� pageidavimu (papildomos apklausos duomenys) rengti susirinkimus, kuriuose gal�t� dalyvauti visi norintys �inoti kas vyksta bendruomen�s organizacijoje.
3. Program�/paslaug� teikimas
Tyrimas parod�, jog organizacija dar negali tiksliai �vardinti kas yra jos klientai, taip pat dar nebuvo aktyviai ai�kinamasi j� poreikiai, nebent kartais fiksuojamos j� i�sakomos mintys ir pasi�lymai, nebuvo domimasi ir tuo, koki� bendruomen�s gyventojams reikia paslaug�. Atlikus papildom� gyventoj� apklaus� galima teigti, jog bendruomen� turi�orientuoti savo veikl� � paauglius ir jaunim� nepamir�tant vis� gyventoj� ir organizuoti laisvalaikio u�imtum�, k� ir vykd� bendruomen� iki �io tyrimo. Bendruomen�s organizuojama veikla turi atitikti sukurt� veiklos strategij� bei � organizuojam� veikl� �traukti kuo daugiau bendruomen�s gyventoj�, kad jie neb�t� tik rezultato gav�jais. �i� problem� galima spr�sti skiriant daugiau d�mesio visuomen�s informavimui apie organizuojam� veikl� bei gr��tamojo ry�io gavimui susirinkim�, apklaus� ir pan. metu.
4. I�oriniai ry�iai
�i sritis organizacijos veikloje pl�tojama efektyviausiai. Ta�iau, nors ir organizacijos viduje nuolat ir kryptingai pasidalinama informacija, visuomenei jos pateikiama per ma�ai. Tai patvirtino ir bendruomen�s gyventoj� apklausos rezultatai. Pa�ios organizacijos atstovams, atrodo, jog organizacijos �vaizdis formuojamas aktyviai, ta�iau nesistemingai ir nekryptingai. Bendruomen�s gyventojams teikiama per ma�ai informacijos.
Rekomenduoju paskirti atsaking� asmen� vie��j� ry�i� su visuomene tobulinimui bei informavimui. Taip pat daugiau informacijos pateikti per �iniasklaid�, nes nors internete yra sukurta svetain� apie Vi�tyt� bei kuriama svetain� apie Vi�ty�io seni�nijos bendruomen�, vietiniai gyventojai neturi galimybi� tai matyti.
Vi�ty�io seni�nijos kaimo bendruomen�s 2004 met� veiklos strategija
Mes �ia tod�l, kad norime vienyti Vi�ty�io seni�nijos gyventojus ir i� jos kilusius �mones, pl�toti kaime kult�rin� gyvenim�, r�pintis kra�to gamtosauga, organizuoti gyventoj� laisvalaikio u�imtum� bei ruo�ti ir �gyvendinti projektus, galime tai atlikti teikdami gausesn� informacij� gyventojams apie organizuojamus renginius, kviesdami juos aktyviau prisid�ti prie vykdomos veiklos, skatindami bendradarbiavim� su vietos ir rajono vald�ios institucijomis, ir perspektyv� matome toki�: efektyvesn� bendruomen�s veikla atitinkanti gyventoj� poreikius, aktyvesnis bendruomen�s gyventoj� bei vald�ios institucij� bendradarbiavimas, jaunimo aktyvus dalyvavimas visuomenin�je veikloje.
Bendruomen�s misija
Vi�ty�io seni�nijos gyventoj� laisvalaikio u�imtumo organizavimas, bendradarbiavimo tarp bendruomen�s ir vald�ios institucij� skatinimas, jaunimo grupi� iniciatyv� aktyvinimas.
Bendruomen� vizija
�io tyrimo metu buvo apklausta 100 Vi�ty�io seni�nijos gyventoj�, kuri� am�ius svyravo nuo 18 iki 82 met�, siekiant i�siai�kinti �vairi� bendruomen�s nari� nuomon� apie organizacijos vertinim�, jos reikalingum�, veiklos efektyvum� ir esamus tr�kumus bendruomen�s veikloje.
Pirmame paveiksle pavaizduota, kad bendruomeni� steigim�si kaimi�kose vietov�se respondentai vertina: teigiamai - 87%, neigiamai - 1%, ne�inojo - 12% vis� apklaust�j�. Tai rodo teigiam� �moni� po�i�r� � bendruomenini� organizacij� steigim�si kaimi�kose vietov�se.
Paveiksle 2 pavaizduota, kaip respondentai vertina bendruomen�s darbo rezultatus ir ar jie pateisina apklaust�j� l�kes�ius: bendruomen�s darbo rezultatai pateisina 44% vis� apklaust�j� l�kes�ius, nepateisina - 17% respondent� l�kes�ius, o 39% dar ne�ino.
Paveiksle 3 pavaizduota, kaip respondentai vertina bendruomen�s veiklos efektyvum�. Tyrimo duomenys rodo, kad 7% apklaust�j� veiklos efektyvum� vertina labai gerai, gerai vertina - 30%, patenkinamai - 58%, o 3% teigia, jog veiklos efektyvum� vertina blogai ir 2% �iuo klausimu neparei�k� savo nuomon�s.
Paveiksle 4 pavaizduota, kaip respondentai �sivaizduoja, kokioje k�rimosi stadijoje yra j� bendruomen�. Tyrimas parod�, jog bendruomen� �vertino kaip pradedan�i� savo veikl� 47% apklaust�j�, besivystanti - 42%, pa�engusi - 9%, o 2% neparei�k� savo nuomon�s.
Paveiksle 5 pavaizduoti kriterijai, kurie gal�t� padidinti organizacijos veiklos efektyvum� ir galimybes. Reikia atsi�velgti � tai, jog respondentai gal�jo pasirinkti du atsakymo variantus, tod�l rezultat� suvestin�je pateikiama kiek kiekvienas kriterijus surinko bals�. Apklausoje dalyvav� respondentai nurod�, jog veiklos efektyvumui ir galimyb�ms did�iausi� �tak� turi teigiamas vald�ios, vyriausyb�s, savivaldyb�s po�i�ris (33 balsai), teigiamas visuomen�s po�i�ris (29 balsai), naujos id�jos ir informacija (24 balsai), nauji �mon�s ( �mogi�k�j� i�tekli� pl�tra) - 21 balsas.
Tokia nuostata yra �iek tiek netik�ta, nes tre�ias sektorius paprastai laikomas nepriklausomas nuo vald�ios. Tai rodo, jog daug kas priklauso ne nuo pilietin�s visuomen�s, bet nuo vald�ios institucij�. Tyrim� agent�ros SIC 2002m. atlikto tyrimo duomenys rodo kad daugelis, Lietuvos gyventoj� mano, jog valstyb� nepakankamai remia labdaring� ir visuomenei nauding� veikl� (turint mintyje �vairius veiksnius, tarp j� ir vald�ios d�mes� NVO bei siek� su jomis bendradarbiauti).
* SIC rinkos tyrimai. Nevyriausybin�s organizacijos Lietuvoje (tyrimo santrauka), SIC Rinkos tyrimai, 2002m. p.3, i� http://www.sic.lt
Paveiksle 6 i�skirtos �moni� am�iaus grup�s, kurioms bendruomen� tur�t� teigti paslaugas. Respondent� manymu (�ia taip pat galima buvo pasirinkti kelis variantus), did�iausias d�mesys tur�t� b�ti skiriamas paaugliams ir jaunimui (40 bals�), pagyvenusiems �mon�ms (27 balai), vidutinio am�iaus �mon�ms (25 balai), ta�iau organizacija teigdama paslaugas turi atsi�velgti � visus bendruomen�s gyventojus (29 balsai).
Tai rodo, jog bendruomen� savo veikl� turi orientuoti � visus bendruomen�s gyventojus, ta�iau daugiausia d�mesio skirti paaugliams ir jaunimui.
Paveiksle 7 pavaizduota, kokios bendruomen�s paslaugos tenkint� respondentus. Tyrimas parod� (�ia taip pat galima buvo pasirinkti kelis variantus), jog labiausiai pageidaujamas laisvalaikio organizavimas (58 balsai), pageidaujama bendro nari� teisi� gynimo ( 20 bals� ).
Paveiksle 8 pavaizduota, kaip respondentai vertina bendruomen�s veikl�. Tyrimas rodo, jog teigiamai vertina - 69%, neigiamai - 7% ir ne�ino kaip vertinti - 23% vis� apklaust�j�, o 1% neparei�k� savo nuomon�s.
Paveiksle 9 pavaizduota problemos, kurios respondent� �vardinamos kaip reik�mingiausios seni�nijoje (�ia taip pat galima buvo pasirinkti kelis variantus). Kaip did�iausia problema seni�nijoje �vardijama - bedarbyst� (67 balsai), taip pat laisvalaikio organizavimas (39 balsai).
Paveiksle 10 pavaizduotas respondent� dalyvaujan�i� bendruomen�s veikloje skai�ius. I� vis� apklaust�j� bendruomen�s veikloje dalyvauja - 12%, kartais dalyvauja - 35%, o visi�kai nedalyvauja bendruomen�s veikloje - 51% apklaust�j� bei 2% neparei�k� savo nuomon�s.
Apklausos dalyviams sunku buvo atsakyti � �� klausim�. Dauguma respondent� svarst� galimyb� prisid�ti savo darbu - 25%, saviveikla - 10% ir visi�kai nei�sak� noro dalyvauti bendruomen�s veikloje arba negal�jo tiksliai apibr��ti konkretaus �na�o � bendruomen�s gyvenim� - 65% vis� apklaust�j�. Tai rodo, jog organizacija turi atkreipti d�mes� � vie��j� ry�i�, santyki� pl�tr� ir tobulinim�, kad u�tikrint� efektyvesn� organizacijos darb�.
Paveiksle 12 pavaizduota, kas respondent� manymu, turi did�iausi� �tak� bendruomen�s veiklos efektyvumui ( �ia taip pat galima buvo pasirinkti kelis variantus). Tyrimo duomenys rodo, jog did�iausi� �tak� turi l��� tr�kumas (46 balsai), tr�ksta bendruomen�s nari� aktyvumo (35 balsai) bei veiklai pl�toti n�ra tinkam� patalp� (30 bals�).
Gauti rezultatai patvirtina, jog bendruomen�s nari� aktyvumo tr�kumas trukdo organizacijos veiklos efektyvumui, o tinkam� patalp� tr�kumas komplikuoja organizacijos veikl� bei apriboja veiklos funkcijas, taip pat formuoja neigiam� �vaizd� visuomen�je.
Paveiksle 13 pavaizduota bendruomenei vadovaujan�i� asmen� darbo vertinimas. Tyrimai rodo, jog teigiamai pasisako - 64% respondent�, neigiamai - 6% ir ne�ino - 30% vis� apklaust�j�. Organizacijai vadovaujan�i� asmen� darbas vertinamas teigiamai, ta?iau reikia atsi�velgti � 30% respondent�, kurie gaudami per ma�ai informacijos apie bendruomen�s veikl� negali objektyviai �vertinti ir organizacijai vadovaujan�i� asmen� darbo.
Paveiksle 14 pavaizduoti informacijos �altiniai, i� kuri� respondentai su�ino apie organizuojam� bendruomen�s veikl�, renginius ir kt. ( �ia taip pat galima buvo pasirinkti kelis variantus). Daugiausia informacijos gaunama i� skelbim� (53 balsai), pasako kiti �mon�s (51 balsas) ir per �iniasklaid� (8 balsai).