Birutė PAVLOVIENĖ
Nestigo praėjusį šeštadienį žmonių prie Vištyčio
ežero. O Girėnų užkardos vadui Kostui Keženiui, Vištyčio regioninio parko
direkcijos vyr. ekologei Ingai Augustaitytei, Vilkaviškio rajono aplinkos
apsaugos agentūros vyresn. valstybiniam inspektoriui Antanui Kairaičiui rūpėjo,
kaip atvykusieji poilsiauti laikosi nustatytų taisyklių.
Baudė savus ir kaimynus. Vištyčio
regioninis parkas įsikūręs prieš dešimt metų. Taigi atrodo, kad jame jau
turėtume būti išmokę ilsėtis. Parko lankymo taisyklėse, kurias pernai
patvirtino ir Savivaldybės taryba, nustatyta: „Poilsiauti, statyti automobilius
ir palapines leidžiama tam skirtose ir pažymėtose vietose, ne mažiau kaip 50
metrų atstumu nuo vandens telkinių rekreacinių zonų teritorijose ir ten, kur
neprieštarauja Kelių eismo taisyklės. Laužus kūrenti leidžiama tik specialiai
įrengtose laužavietėse.“ Deja, ir šį kartą prie pat vandens dūmino ne vienas
laužas. Jį kurstė ir marijampoliečio Gintauto Povilaičio šeimyna, kuri
teisinosi, kad atvykę laužavietę čia jau rado. Pasak aplinkosaugininkų, tai
įprastos šnekos. G.Povilaičiui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo
protokolas. Saugomų teritorijų – regioninių parkų – apsaugos režimo pažeidimas
piliečiams numato baudą nuo 150 iki 300 Lt, pareigūnams – nuo 300 iki 500 Lt.
Dainius Tunkulas iš Lakštučių norėjo įrodyti, kad jo automobilis stovi reikiamu
atstumu. Bandė jį matuoti vingiuodamas takeliu. A.Kairaitis vandens link
nužingsniavo tiesiai per dilgėles ir šio poilsiautojo nuomonę pakeitė.
Pažeidėjas neatsikalbinėdamas sutiko čia pat susimokėti 50 litų baudą pagal
švelnesnį Administracinio teisės pažeidimo kodekso straipsnį – „Vandens
telkinių apsaugos zonų ar pakrančių juostų režimo pažeidimas“. Piliečiams už
tai skiriama bauda nuo 50 iki 100 Lt, pareigūnams – nuo 100 iki 200 Lt.
Kybartietis Juozas Kriščiūnas, poilsiavęs su šeima, automobilį buvo įvaręs į
krūmus vos per keletą metrų nuo vandens, o namiškiai ant pakrantės laužo žarijų
ruošėsi kepti šašlykus. Šakietis Gintautas Martinkaitis nuo reido dalyvių
„nukentėjo“, nes per arti buvo pasistatęs ne tik automobilį, bet ir palapinę.
Baudas mokėjo ir kybartietis Audrius Baziliauskas, marijampoliečiai Jonas
Laimutis Grinevičius, Raimondas Štelkys bei kt. „Nežinojom, nematėm...“ Baudžiami
visi teisinosi, kad parko taisyklių nežino, o ženklų pakelėse nepastebėjo. Kai
kurie aiškino net nežinoję, kad tai yra regioninis parkas. Piktinosi, kad,
užuot įspėjus žodžiu, iškart baudžiama. A.Kairaitis aiškino, kad ATP kodeksas
aplinkosaugos pareigūnams nesuteikęs teisės taikyti įspėjimą. Yra tik piniginės
baudos. Galima nebent pritaikyti švelnesnį variantą: bausti ne už saugomos
teritorijos režimo, o už vandens apsaugos taisyklių pažeidimą. Tada minimali bauda
– 50 Lt. Bet vietoje reikia apsimokėti išrašytą čekį.
Nestigo ir arogancijos. Siūlant
pasinaudoti šia nuolaida, beveik visi šiaušėsi, kad tiek pinigų su savimi
nepasiėmę. Bet vėliau jų atsirasdavo. Tik kam malonu, kai taip sugadinama
pramogų dienos nuotaika? Todėl pareigūnų adresu liejosi pyktis, keiksmažodžiai
ir kaltinimai reketu. Vienas pilietis grasino skųstis „Saugos ministerijai“.
Kitas kalbėjo, jog reikėtų „susitarti“, kadangi jis dirba... Kauno vidaus
reikalų ministerijoje. Kai kurie, vardydami aplankytas šalis (Prancūziją,
Ispaniją ir t.t.) buvo ypač arogantiški: Vištyčio ežerą vadino bala ir
stebėjosi, kad čia, jų nuomone, reikia laikytis „nesąmoningų“ taisyklių. Buvo
atskaityta „pamokslų“, kaip tauta pareigūnams uždirba džipus, kuriais atvažiavę
jie baudžia besiilsinčius piliečius.
Projektas prie „Barboros“. Nuo
vieno smarkaus, stovyklavietėje atskirai nuo kitų neleistinoje vietoje
įsikūrusio marijampoliečio kliuvo ir valstybės sienos apsaugos tarnybai. „Ateis
rusai, užmėtys kepurėmis, ir bus po visos jūsų apsaugos“, – šaipėsi jis,
paprašytas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasienio teisinio
režimo taisyklės vyresniems kaip 16 metų asmenims draudžia būti pasienio ruože
be paso ar kitokio asmenį patvirtinančio dokumento. Nusižengusius šiam
reikalavimui (skirtingai nei aplinkosaugos taisyklėms) galima bausti ir
įspėjimu. Su draugais atvažiavusi ir asmens tapatybės dokumento neturėjusi
gižietė Laimutė Sutrimavičiūtė tik šypsojosi, kai Girėnų užkardos vadas
K.Keženis ją įspėjo, surašydamas nutarimą Administracinio teisės pažeidimo
byloje. Marijampolietė Reda Štelkienė verkė. Kai kurie poilsiautojai, neturėję
asmens dokumentų, teisinosi nežinoję, kad be jų negalima vykti į pasienį. Kiti
teigė apskritai pirmą kartą išgirdę, jog Vištytis yra prie valstybės sienos.
Vilų teritorijoje „Barboros“ kavinėje troškulį malšinę jauni užsieniečiai
dokumentus buvo palikę „Viktorijos“ poilsiavietėje. Ten jie buvo įsikūrę kaip
bendro projekto dalyviai. Vienas iš europiečių savo „projektą“ pademonstravo ir
„Barboroje“: vaikinas nesivargino paėjėti keletą žingsnių iki tualeto, o
nusičiurškė prieš visų akis. Vėliau pasieniečiai šią grupelę pavėžėjo iki
„Viktorijos“ ir „pridavė“ vadovėms.
Įspėjimų nepaisoma. Vištyčio
ežeras pakrante vingiuoja apie 12 kilometrų. Daugelis poilsiautojų taisyklių
buvo nepažeidę ir aplinkosaugininkai tokių kompanijų ramybės nedrumstė.Tie,
kurie buvo baudžiami, apeliavo į pareigūnų sąžinę, prašė apsiriboti perspėjimu
ir taisyklių išaiškinimu. Vyr. ekologė I.Augustaitytė sakė, kad prevencine
tvarka pakrantę ji dažnai patikrina važiuodama dviračiu. Dalija parko lankymo
taisykles, ne vietoj įsikūrusių prašo patraukti automobilius, užgesinti laužus,
sutvarkyti ugniavietes. Tai pažadama padaryti. Bet grįžtant atgal neretai
matosi, jog į pastabas būna net nereaguota: automobiliai iš vandens juostos nė
nepajudinti, toliau pleška laužai ir sėkmingai ant jų kepami šašlykai.
I.Augustaitytė nesakė, kad paežerėje jų reikia atsisakyti. Tiems, kurie buvo
užsikūrę savo atsivežtas metalines šašlykines, niekas nepriekaištavo ir reido
metu. Tik buvo nurodoma neišmesti į pakrantę nuodėgulių. Beje, vyr. ekologė ir
šį kartą nedrausmingiems poilsiautojams dalijo Vištyčio regioninio parko
lankymo taisykles. Buvo pasiėmusi 15 lapų ir jų pritrūko.
Teisūs ir poilsiautojai. Be
abejo, negalima nematyti ir problemų, kurias kėlė poilsiautojai. Jie akcentavo,
kad reikia ne tik bausti, bet ir šalinti priežastis, sąlygojančias netvarką.
Čia nekalbama apie privačius „Pušelės“ ir „Viktorijos“ kempingus. Prie Vištyčio
miestelio esančioje valdiškoje poilsiavietėje jau irgi labiau paisoma tvarkos.
Bėdos prasideda ten, kur tęsiasi vadinamos laukinės stovyklavietės. Į jas veda
daugybė lauko keliukų. Poilsiautojai svaidė kaltinimus, kodėl prie jų
nepastatyta ženklų, žyminčių, kad tai – parko teritorija, nenurodoma, kokiu
atstumu nuo vandens galima statyti palapines, automobilius, kurti laužus. Tokių
ženklų galėtų būti ir prie ežero, kur įsikuriama. Tada žmonės iškart atkreiptų
dėmesį. Parko vyr. ekologė aiškino, kad beveik visa paežerės žemė yra privati
ir joje be savininko sutikimo nesitvarkysi. Be to, ženklai tuoj pat išlaužomi.
O ir pro pastatytus dažniausiai pravažiuojama lyg pro tuščią vietą.
Gudručių taktika. Ruošdami
šį rašinį, kalbėjomės su Vištyčio regioninio parko direktorium Romu
Belevičiumi. Jis pripažino, kad ženklų iš tiesų yra per mažai, bet jų buvo
žymiai daugiau. Tik neliko. O norint pagaminti naujus, reikia lėšų. A.
Kairaitis sakė, jog pinigai, surinkti už baudas, pristatomi į Aplinkos apsaugos
departamentą ir pervedami Mokesčių inspekcijai. Na, o Vištyčio ežero pakrantė,
kaip patvirtino parko direktorius, iš tiesų beveik visa privatizuota arba žemė
grąžinta savininkams. Visuomeninis tėra pliažas, kurį vištytiečiai vadina
poilsiaviete „prie Marijos“. Dar apie hektaras neprivatizuotino ploto paliktas
teritorijoje, esančioje už kapinių. Valstybės žemėje įrengta maudyklė vilų
teritorijoje. Visuomeninė yra ir Šilelio poilsiavietė, kurią taip pat sunku
apginti nuo niokotojų. Reido metu labiausiai stebino tai, jog tiek
„laukiniuose“ kempinguose, tiek Šilelio stovyklavietėje vieni buvo įsikūrę
paisydami atstumų nuo vandens. O kiti, tarsi kokie gudručiai, pro šiuos,
tvarkinguosius, buvo prašvilpę ir įsitaisę taip, jog kojas vandenyje galėtų
plautis beveik neišlipę iš mašinos ar neišėję iš palapinės. Pareigūnai nekibo
prie tų, kurie automobilius buvo pasistatę tegul ir per arti, bet nors ant
paežerės keliukų arba kitoje jų pusėje. Tiesa, baudų išvengė ne visi, staiga
šokę važiuoti į neutralią zoną.
“Santaka”