Kompiuteriu darbo stabilumas PK gedimu intensyvumas dažnai priklauso ne tik nuo aparaturines irangos konfiguracijos, bet ir nuo programines irangos eksploatavimo (aptarnavimo) savybiu. Aparaturine iranga yra atnaujinama gana retai: karta i pusmeti ar i metus. Ir tai tik tuo atveju , jei kompiuterio savininkas seka naujoves ir stengiasi visas jas diegti savo irangoje. Programine iranga yra labiau dinamiška. Priklausomai nuo kompiuterio paskirties programos atnaujinamos karta i menesi ar dar dažniau. Pagrindines šios irangos atnaujinimo vedlys - kompiuteriniai žaidimai. Bet neretai ir biuro programos keiciamos ar papildomos .Programine PK iranga priklauso nuo jo paskirties. Darbui skirtos irangos kiekis nera didelis. Jei kompiuteris neprijungtas prie tinklo, del programines irangos atnaujinimo sudetingumo šio darbo neretai atsisakoma ir dirbama su ganetinai sena programos versija. Taciau internetini ryši turintis kompiuteris dažnai tampa ekspermentu objektu diegiant ir šalinant ivairiausia programine iranga. Stabilu personalinio kompiuterio darba užtikrina: a) stabilus operacines sistemos darbas b) ideali antivirusine apsauga c) optimali aparaturine iranga d) profesionalus darbas tinkluose e) kvalifikuotas programines irangos diegimas ir šalinimas f) rezervinis duomenu kopijavimas g) savalaikis gedimu šalinimas Kompiuterio darbo stabilumas labai kencia nuo piratiniu programines irangos versiju. Užtenka i kompiuteri idiegti du - tris " nulaužtus" žaidimus, kai jo darbas suleteja del kartu su programomis idiegtu šiukšliu. Net ir išinstaliavus tokias programas darbas nepagereja ir dažniausiai tenka perinstaliuoti operacine sistema. Taciau dažniausiai tokios programos paliekamos , užmirštamos . Ju kodai konfliktuoja su kitomis programomis ir stabdo kompiuterio darbo efektyvuma. Siekiant užtikrinti stabiluma ir duomenu apsauga, lengva nuklysti i kita kraštutinuma: diegiamos kelios antivirusines programos, dirbancios foniniame režime, ugniasienes, keliu lygiu slaptažodžiai. Tai dažniausiai sistemu administratoriu "paranoja", kurie siekdami naujoviu, diegia vis naujas programines irangos versijas ir monitoringo sistemas . Vartotojui tenka ilgai laukti atidarant kiekviena dokumenta, nes ji tikrina antivirusas, leteja sistemos darbo efektyvumas. Dažnai keiciant biuro programas vartotojas nespeja ju isisavinti ir vis tiek nesinaudoja nauju versiju privalumais. Kompiuteris yra sudetinga sistema, turintis šimtus aparaturiniu ir programiniu komponentu ir juos suderinti tarpusavyje nevisada pavyksta. Gaminiu ivairove sukelia nesuderinamumo problemas. Internete galima rasti dešimtis ar net šimtus ivairiausiu programu skirtu tai paciai funkcijai atlikti (pvz. bylu atsisiuntimui). Todel atviros , lengvai pasiekiamos, placiai paplitusios irangos privalumai dažnai atsisuka i vartotoja kita puse - jos darbo nestabilumu. Programine iranga "Macintoch" kompiuteriams, sudaranti apie 1% su šiomis problemomis nesusiduria. Šie kompiuteriai dažniausiai yra specializuoti ir naudojami grafiniu sistemu projektavimui (dizainas, leidyba, muzika). Visiškai stabiliai dirbancio kompiuterio sumontuoti (placiaja prasme) ko gero nepavyks, todel problema spresti reiketu taip, kad ir "pakibimas" ar lužis butu ne katastrofa, o tik laikinas nepatogumas. Pagrindines kompiuterio aptarnavimo taisykles Beveik visos aparaturines ir programines irangos tvarkymo bei derinimo operacijos yra lengvai prieinamos ne tik specialistams, bet ir eiliniams vartotojams. Taciau nepatyres vartotojas , negalvodamas apie pasekmes , lengvai gali sugadinti tiek programine, tiek apartaurine iranga. Ir dar labiau šiai irangai pakenks noredamas ištaisyti savo klaidas. Profesionalui tada nepavyks atgaivinti kompiuterio kitaip, kaip tik perinstaliuojant OS. Net ir specialistas turetu laikytis tam tikru aptarnavimo taisykliu. Atsargumas . Begalinis isitikinimas, kad viskas ka darai pavyks ne visada duoda laukiama efekta. Visada reiketu demesingai perskaityti pranešimus iššokancius diegiant programine iranga, o ne automatiškai spausti "Yes" Planavimas Pirmiausiai reiketu apgalvoti ka gero jusu numatoma atlikti operacija duos. Planavimo metu reikia pasverti rizikos galimybes. Gal problema, kuria norite išspresti yra mažesnis blogis, nei galimybe visai sutrikdyti sistemos darba. Saugumas. Bet koks išorinis poveikis kol kas stabiliai dirbanciai aparaturinei ar programinei irangai kelia tam tikra rizika . Rizikos laipsnis priklauso nuo to, ar galima atšaukti jusu veiksmus ir grižti i pradine busena. Visada reikia ivertinti ir pašalinius efektus ir iš anksto jiems pasiruošti. Klasikine saugumo priemone yra atsarginiu kopiju kurimas. Kai kada patartina netgi atjungti HDD jei rizikos laipsnis yra pakankamai didelis, pvz remontuojant ar keiciant maitinimo bloka. Atidumas. Net ir menkiausia smulkmena gali tureti brangiai kainuojanciu pasekmiu. (mažas varžtelis ant sistemines plokštes takeliu ar jungtyje! ) Ekspermentams - ne. Keiciant iranga neturint konkretaus tikslo, o tik todel, kad "gal bus geriau" dažniausiai buna blogiau. Tai siekimas kažka pagerinti neatsižvelgiant i pasekmes. Tai kas tinka vienam kompiuteriui gali visai netikti kitam. Darbo vieta Keiciant ar modernizuojant aparaturine iranga butina paruošti darbo vieta . Pasirupinti tinkamais darbo irankiais, apšvietimu, programines irangos šaltiniais. Stalas, padengtas minkšta mežiaga apsaugos kietus diskus nuo smugiu jiems nukritus. Didžiausias kompiuterio priešas - kava ir kiti skysciai ant "specialisto" stalo. Negalima ardyti ar surinkineti kompiuterio esant ijungtai maitinimo itampai. ATX plokštes gauna maitinimo itampa net ir esant išjungtam kompiuteriui, todel butina ištraukti maitinimo bloko laida. Eilinis vartotojas montuodamas, modernizuodamas savo kompiuteri, diegdamas programas visada tikisi gero rezultato, bet nesirenka priemoniu jam pasiekti. Geras kompiuteriu specialistas turi žinoti ka reikia daryti ir kodel taip reikia daryti kad butu šis rezultatas pasiekiamas mažiausiai rizikuojant. Rezervinis duomenu kopijavimas Brangiausia, kas yra kompiuteryje - tai duomenys. Tai gali buti keliu metu itempto darbo rezultatas ir ne visada tai galima ikainoti pinigine verte. Bet kuri kompiuterio modernizacija, tiek aparaturines, tiek programines irangos, gali sunaikinti duomenis. Vienintelis patikimas budas jiems apsaugoti - kopijavimas. Šiuo metu naudojami tokie rezervinio kopijavimo budai: 1. Kopija i ta pati kieta diska. Tai minimalus apsaugos lygis. Apsaugo tik nuo vartotojo klaidu, pvz. bylos irašo tuo paciu vardu, ištrinant esamus duomenis. Sugedus diskui visos kopijos dingsta. Variantas, kai kopija daroma kitame loginiame diske šiek tiek geresnis ir apsaugo duomenis ivykus OS lužiui. 2. Kopija i atskira kieta diska. Variantas patikimesnis, nei pirmu atveju. Duomenys lieka neapsaugoti nuo virusu, intervencijos iš išores, kompiuterio vagystes atveju. 3. Kopijos i lankscius diskelius arba magnetine juosta. Vidutinis duomenu patikimumas, placiausiai naudojamas. Priklauso nuo diskelio kokybes. Patikimiau tureti dvi kopijas. Per maža talpa dabartinems informacijos apimtims. 4. Kopijos i dideles talpos diskelius ( LS -120, ZIP ). Didele talpa, greitas kopijavimas. Ne visuose kompiuteriuose yra tokie specifiniai irenginiai, nera vieningo standarto. 5. Kopija i kompaktini diska Dažniausiai saugomi duomenu archyvai, kuriu nereikia kasdieniniam darbui. Butinoa dideles talpos informacija, norint pilnai išnaudoti CD . Kiekvienas naujas irašas tame pat diske užima 12 MB tarnybinei informacijai. 6. Kopija tinklo duomenu serveryje arba internete. Gana patikimas duomenu saugojimo budas, ypac jei serveri prižiuri patyres administratorius. Kai kurios tarnybos teikia automatines rezerviniu kopiju sudarymo paslaugas. Taciau duomenys gali buti prieinami pašaliniams asmenims. 7. Kopija USB flash atmintyje. Šis budas dabar plinta, tuo labiau, kad perrašomos atminties irenginukai pinga, o talpa dideja. Rezerviniu duomenu kopiju sudaryma galima patiketi paciai operacinei sistemai arba specialioms programoms. Taciau automatizuoti tai imanoma tik naudojant 1,2,6 budus, naudojant kieta diska. Žinoma yra galimybe irašus automatiškai pagal tvarkarašti vykdyti ir kitais atvejais, jei tik vartotojas prisimins, kad reikia ideti kompaktini diska ar lankstu diskeli. Pagrindinis reikalavimas rezervinems duomenu kopijoms - jos turi buti daromos ne reciau kaip karta per savaite. Ir visada, kai padideja rizika duomenis prarasti vykdant "ekspermentus" ir patobulinimus. Vaizdo isvedimo principai; Grafiniu akceleratoriu atmintineje paprastai rezervuojama vieta dviems "kadrams" (dviems ekrano "puslapiams" - Pages, Frame Buffers). Monitoriaus ekrane rodomas vienas iš ju, kai tuo tarpu antrajame kuriamas vaizdas. Pasibaigus aukšciau aprašytam antrojo kadro rendering'ui, puslapiai susikeicia vaidmenimis: antrasis rodomas, pirmajame konstruojamas kitas kadras. Ši technika, igalinanti žymiai sumažinti judancio vaizdo mirgejima, vadinama Page Flipping arba Double Buffering. Atsižvelgiant i tai, jog video atmintis dažniausiai turi talpinti ne tik šiuos du ekrano puslapius, o dar ir teksturas bei kita informacija, tampa aišku, kam reikalingi akceleratoriai su 8 MB ir daugiau atmintines ir net daugumas Žaidimu su 3D akceleracija startuoja tik tuomet, kai videoadapteris turi bent 4 MB atminties. Rastrinio vaizdo kurimas - Rendering (Rasterization) šis etapas reikalauja daugiausia skaiciavimu ir butent juos atlieka trimatis akceleratorius, kurio užduotis yra kruvas kompiuterio atmintyje esanciu skaiciu kuo sparciau paversti vaizdu monitoriaus ekrane. Rendering'a velgi galima labai salyginai išskaidyti i kelis žingsnius: Scan Conversion (konvertavimas i dvimate grafika) Kiekvienas taškas 3D erdveje projektuojamas i taška dvimaciame taškiniame ekrane. Clipping, Hidden Surface Removal (nematomu plokštumu pašalinimas) Atsižvelgiant i objektu padeti ir skaidruma, iš tolesniu skaiciavimu pašalinami objektai ar ju dalys, kurie nera matomi stebetojui. Kiekvieno busimo vaizdo taško "gylis" (isivaizduojamas atstumas nuo ekrano iki tame taške matomo objekto). Šio žingsnio metu fiksuojamas Z buferyje. Texture Mapping/Perspective Correction (paviršiu padengimas bei atsižvelgimas i geometrine perspektyva) šio žingsnio metu objektai igauna savo "tikraji veida": ant "vielinio karkaso" uždedamos taip vadinamos teksturos - nedideli paveiksleliai, apibudinantys objekto paviršiaus spalva ir rašta (faktura). Pav., jei bus vaizduojamas medžio kamienas, tai jo tekstura galima palyginti su žieves gabaleliu. Atsižvelgiant i objekto nuotoli, toliau esantys paviršiai dažniausiai padengiami smulkesne tekstura (MIP-Mapping) arba tokia gaunama, sumažinus esama (Bilinear Filtering). Šiu dvieju metodu kombinacija vadinama Trilinear Filtering. Siekiant sumažinti istrižu liniju laiptuotuma, Šio etapo metu gali buti panaudota Anti-Aliasing technologija. Shading (briaunu sugludinimas, atspindžiai, šešeliai) Paprasciausiu atveju (Flat Shading) visas objekto trikampis užpildomas vienodai ir jokiu papildomu skaiciavimu atlikti nereikia, bet tuomet apvalus objektai taip ir lieka kampuoti. Gounard Shading atveju kiekvienas trikampio taškas turi atskira spalvos ir apšviestumo verte, del to briaunu beveik nesimato. Šis metodas šiuo metu vartojamas dažniausiai. Phong Shading igalina apskaiciuoti ir atspindžius nuo kiekvieno paviršiaus. Tai žymiai pagerina vaizdo tikroviškuma, bet reikalauja daug skaiciavimu. Šio etapo metu teksturos bei objektu geometrines koordinates iš kompiuterio RAM perkeliamos i akceleratoriaus atmintini. Jau vien del šios priežasties 3D akceleratorius privalo tureti daugiau atminties, nei jos reikia statiškam vaizdui pateikti. Pvz., akceleratorius su 2 MB RAM gali parodyti monitoriuje 1024x768 raiškos ir 16 bitu (65.536) spalvu vaizda, bet, kadangi vaizdo atmintineje liks tik 0,5 MB laisvos vietos, akceleratorius nebegales atlikti savo kaip 3D greitintuvo funkciju. Tam, kad kokybiškai pateikti besikeicianti trimati vaizdž, visas Rendering'as neturetu užtrukti ilgiau, nei 0,03- 0,04 s. Vaizduoklis Kiti elektroniniai prietaisai, kuriuose panaudojamas elektroninis vamzdis yra televizorius ir vaizduokliai (prietaisu monitoriai). Šie prietaisai skiriasi nuo elektroninio oscilografo vaizdo sudarymo jo ekrane principu, bei tuo, kad elektroninio spindulio skleidimui cia panaudojamas dažniau ne elektrostatinis, o magnetinis laukas. Tyrimuo­se kompiuteriai su vaizduokliais naudo­jami labai dažnai, todel trumpai galima apžvelgti jo veikimo principa. Vaizduoklis naudojamas vaizdu ir tekstu atvaizdavimui. Tam pagrindinai naudojamas matricinis metodas, kai kiekvienas skaicius ar raide vaizduojama 7x5 ar 9x7 tašku matrica. Kiekvienas šios matricos seg­mentas gali buti ijungtas ar išjungtas priklausomai nuo užrašomos raides ar skaiciaus atvaizdavimo segmentais. Kad toks segmentiškumas gautusi vaizduoklio ekrane, jis formuojamas iš atskiru segmentu, t.y. ekranas suda­rytas iš liuminoforo demeliu, esanciu viena šalia kitos. Nespalvotas vaizduoklis sudarytas iš elektroninio vamzdžio su standartiniu 312 liniju rastriniu atvaizdavimu. Rastrinio tipo vaizduokliuose pastovios amplitudes pjuklines skleidimo itampos yra pridedamos tiek prie X, tiek prie Y plokšteliu (Pav.7.3. 1). Y itampos periodas, t.y. laikas reikalingas atvaizda­vimui nuo ekrano viršaus iki apacios, yra santykinai ilgas. Iprastas periodas yra 20 ms, kas atitinka vaizdo perra­šymo greiti (50 kadru per sekunde). Tai tinka liuminoforui su vidutiniu 50 ms pošvycio laiku. X itampos periodas, t.y. laikas butinas elektronu pluoštui per­begti išilgai ekrano, yra 312 kartu trum­pesnis, t.y. 64 ms. Atitinkama elektronu spindulio ir tuo paciu švytincio taško judejimo trajektorija ant ekrano paro­dyta Pav.7.3. 1 paveiksle. 312 horizontaliu liniju yra nubrežiama švytinciai demei judant nuo viršaus iki apacios. Tegu, norima užrašyti 2000 tekstiniu skaitiniu ženklu sugrupuotu i 25 linijas su 80 ženklu linijoje. Jei yra naudojamas 9x7 tašku formatas, tai kiekvienas ženklas užims 10x8 segmentu. Todel visumoje tokio teksto užrašymui bus 25x10=250 horizontaliu segmentiniu liniju su 80x8=640 segmentu kiekvienoje horizontalioje linijoje. Norint sukurti ženklus ant ekrano, elektronu spindulys yra ijungiamas arba išjungiamas priklausomai nuo užrašomo ženklo. Didelio dažnio impulsai yra paduodami i moduliatoriaus elektroda, kuris ijungia ar išjungia per 64 ms reikalingas horizontaliam skleidimui elektronu pluošta daug kartu. Tai dar vadinama z moduliacija. Per kiekviena horizontalu skleidima elektronu spindulys juda per viena segmentu linija, sukeldamas atskiru segmentu persijungima i „ijungta ar „išjungta“ priklausomai ar moduliatoriaus signalas yra 0 ar 1. Kadangi cia yra devynios segmentu linijos kiekvienam ženklui, todel reikalingi devyni pilni horizontalus skleidimai norint sukurti pilna ženklu linija. Pav.7.3. 2 paveiksle pavaizduota kaip ženklai užrašomi 7x5 tašku formate. Pilnas 25 liniju atvaizda­vimas, naudojant 10x8 segmentu erdve yra atliekamas per 20ms, naudojant 250 horizontaliu liniju ske­navimu. Tai mažiau negu teorinis skaicius 312 del to, kad ir atgaliniam vertikaliam elektroninio spindulio grižimui reikalingas tam tikras laikas ir todel, kad viršutine ir apatine ekrano dalys nera naudojamos vaizdo užrašymui, norint išvengti vaizdu iškraipymu. Duomenys vaizdo sudarymui i moduliatoriu paprastai paduodami ASCII skaitmeniniame formate, kur jie po to verciami i serija impulsiniu video signalu, butinu norint perjungineti segmentus. Kiekvienas horizonta­lus skleidimas užima 64 ms bet tik apie 40 ms tinka ženklu generavimui. Kadangi 640 segmentu turi buti perjungti per ši laika, todel video signalas turi tureti 16x106 impulsu arba bitu per sekunde. Vaizduoklis paprastai veikia kontroliuojamas kompiuterio ir operatorius gali ivesti informacija ar instrukcijas su klaviatura. Spalvoti monitoriai kuria spalvotus vaizdus. Tam spalvoto elektroninio vamzdžio ekranas yra padengiamas triju skirtingu tipu liuminoforu taškais: vienas liuminoforas spinduliuoja raudona (R) šviesa, antras – žalia (G), o trecias – melyna (B). Po viena kiekvienos spalvos deme yra sugru­p Vaizdo sistema susideda is; displejaus, kuriame atvaizduojama informacija, ir vaizda formuojancios grafines plokštes. Grafine plokšte. Grafineje plokšteje (Pav.7.4.1. 1.)visuomet yra ROM mikroshema su vaizdo sistemos BIOS (Basic Input Output System), taktiniu impulsu generatorius, kuris formuoja vaizdo sistemai valdyti ir sinchronizuoti reikalingus impulsus, vaizdo atmintis (vRAM), sauganti atvaizduoti skirtus duomenis, displejaus procesorius, kuriame integruoti pagrindiniai programuojamieji vaizdo sistemos elementai ir kodinis analoginis keitiklis, paverciantis iš vRAM ateinancius skaitmeninius signalus analoginiais, kurie valdo displejaus ekrana. Galingesnese vaizdo plokštese yra grafinis procesorius, kuris pavaduoja CP formuojant ir valdant vaizdus. Displejaus procesorius. Displejaus procesorius yra vaizdo plokštes „nervinis centras“. Jo sandara parodyta (Pav.7.4.1. 2.). Skleistines valdiklis generuoja signalus, valdancius displejaus eiluciu ir kadru skleistine ekrane, informacijos perdavima iš vRAM, ir atlieka kitas funkcijas. Ivairiose vaizdo sistemose jis gali buti kitoks. Požymiu dekoderis iššifruoja vRAM lastelese esancia informacija apie vaizdo taško arba simbolio papildomas savybes, pvz., jo ir fono spalva. Vaizdo režimo kontroles blokas perjungia vaizdo sistema darbui CGA, EGA, VGA ar kitu režimu. Vaizdo signalu (videosignalu) generatorius formuoja displejui vaizdo signala. vRAM sandara. IBM tipo personaliniu kompiuteriu CP tiesiogiai gali valdyti tik 128 Kbaitu vRAM, suskirstyta i du blokus po 64 Kbaitus. Todel visa IBM tipo PK vaizdo atmintis yra sudaryta iš tokiu bloku (Pav.7.4.1. 3.). Tai apsunkina dideles talpos vRAM valdyma. Pigiu vaizdo plokšciu atmintis esti sudaryta iš DRAM mikroschemu, o brangesniu plokšciu – iš geresniu ir brangesniu VRAM mikroschemu. Paprastuose grafiniu adapteriu modeliuose naudojama standartine dinamine atmintis.Atminties naudojamas salygoja reikalinguma pastoviai paeiliui nuskaityti duomenys iš RAMDAC. SGRAM (Synchronous Graphic RAM) – sinchronine dinamine atmintis grafiniams adapteriams. Sugeba dirbti be laukymo takto su 125MHz dažniu ir aukšciau. Orientuotas atlikti blokines operacijas. SGRAM leidžia programuoti elementu kieki paketinio ciklo (1, 2, 4, 8 arba iki puslapio galo), cikla galima bet kada nutraukti. vRAM (Video RAM) – dvieju portu atmintis video adapteriams pagrista lastelemis. vRAM turi papildoma porta tam, kad paeiliui nuskaityti duomenys. Šitas portas realizuojamas ant SAM (Serial Access Memory) registru. Kitas portas, turintis interfeisa DRAM naudojamas tam, kad pasiekti iš procesoriaus ir grafinio kontrolerio, kuris aprupina vaizdo sukurimu. vRAM turi 32-bitu spalvos registrą (Color Register), suteikia blokini užrašymą (8-column Block Write) ir kaukiu registrus (Mask Register) su užrašymo kaukę WPB (Write – per – Bit). Funkcija Flash Write – suteikia trinima visos duomenu eilutes per viena cikla. vRAM gali to paciu momentu aptarnauti pateiktas užklausas nuo abieju portu. WRAM (Window RAM) – labiau efektyvesnis negu vRAM. Cia panaudoti 256-bitu vidines duomenu šinos, surišanti masiva atsiminanti elementus su vidine kristaline logika. Mikroschema turi du eilinius išeinancius duomenu registrus, kuriu naudoja vaizdo regeneracijai. To momentu, kai išveda vieno iš registru duomenys – kitas užpildamas duomenimis iš atminties, po to registrai persijungia ir apsikeicia vietomis. Atminties mikroschemos turi keturias 32-bitu registra, kuris naudojamas fono bei vaizdo spalvoms saugoti ir valdymui. RDRAM (RambusTM DRAM) – unikali dinamine atmintis. Turi interfeisa, kuris skiriasi nuo paprastos atminties. Ji aprupina duomenu perdavyma 10 kartu efektyviau negu DRAM. Ši atmintis yra sinchronine. Duomenu perdavimas atliekamas 250 MHz dažniu ir produktivumas iki 500 Mbaitu/s. MDRAM (Multibank DRAM) – atmintis skirta video adapteriams, kurie susideda iš nepriklausomu 32-Kbaitiniu banku DRAM. Suteikia galimybe tuo pat laiku nepriklausomai kreiptis i bet kokia sriti. VIDEO sitema 1 dalis; Antros grupes ergonominiai rodikliai - jai priklausytu ergonominiai rodikliai, charakterizuojantys vaizdo atkurima: ženklo kampinis aukštis, ženklo formato matrica, ženklo aukštis, atstumas tarp ženklu, žodžiu, eiluciu ženklo aukšcio su plociu santykis, linijos plotis, statmenumas, simboliu matmenu pastovumas, atspindys nuo ekrano ir priekines displejaus dalies, stebejimo atstumas, žvilgsnio kampas, stebejimo kampas, sferinis nestabilumas. [7] Atspindys nuo ekrano ir priekines displejaus dalies – ekrano ir priekines displejaus dalies savybe atspindeti pašaline šviesa. [7] Atstumas tarp ženklu, žodžiu, eiluciu – atstumas tarp horizontaliai vienas kito atžvilgiu išdestytu ženklu, žodžiu, vertikaliai išdestytu ženklu (eiluciu) artimiausiu tašku. [7] CGA adapteris skirtas darbui su spalvotu RGB monitoriumi, ir be simbolinio turi grafini režima, galinti adresuoti atskirus taškus (pikselius). Standartas leidžia formuoti iki 16 spalvu, esant 320x200 skiriamajai gebai. Vaizdas grubus, sudarytas iš dideliu tašku, bet yra galimybe naudoti grafika. [6] CRT – tai vakuumines stiklines kolbos, liaudyje vadinamais kineskopais, monitoriai, veikia paremti elektrono kreipimu elektromagnetinemis arba magnetinemis jegomis. [2] CRT minusai - ima per daug elektros, vieno elektrono spindulio projektas linkes išfokusuoti, konvergencijos trukumas ir spalvu permainos ekrane, aukštos itampos elektros grandines ir stiprus magnetiniai laukai sukuria žalinga elktromagnetine radiacija, dideli gabaritai. [2] CRT rezoliucija - šie displejai gali atgaminti eile gebu ir pritaikyti jas prie ekrano. [2] Displejaus procesorius - yra vaizdo plokštes „nervinis centras“. [1] Dvispalvis vaizdas – ekranas vaizduoja spalvas juoda-balta. Dvispalviame grafiniame ekrane vieno taško juodumui nusakyti pakanka 1 bito. [1] EGA - sekantis pagal eile standartas, gyvaves nuo 1984 iki 1987 metu, kol nepasirode IBM PS/2 kompiuteriai. Tai buvo neblogas to laikmecio grafinis adapteris galintis atkurti iki 64 spalvu, turintis monochromini aukštos skiriamosios gebos režima ir palaikantis visus ankstesnius MGA ir CGA standartus. Kaip ir CGA, EGA naudojo taip vadinama TTL video signala, kuris ribojo atkuriamu spalvu skaiciu, bet papildomi spalvu intensyumo signalai kiek padidino galimu atspalviu skaiciu iki 64. Aukštesnis, 21.8kHz eiluciu dažnis suteikia galimybe pasiekti net 640x350 skiriamaja geba. [6] Ekrano skaistis – ekrane spinduliuojamas ir atspindetas šviesos srautas, sudarytas iš šviesiu simboliu, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone. [7] Elektronu patranka – tai vienas iš CRT itaisu. Jis yra elektronu šaltinis, kuris šaudo elektronus i ekrana. FED - (Field Emmision Display) pagrista liuminoforo švytejimu, bombarduojant ji elektronu srautu (visai kaip CRT). Tik skirtingai nuo kineskopu, turinciu tris patrankas (kiekvienai spalvai), FED paneles turi mikroskopiniu patranku triadu matrica, patalpinta tarp dvieju plokšciu. Kiekviena pikseli "aptarnauja" grupe iš keleto šimtu mikropatranku, valdomu bendru tranzistoriumi (kaip ir aktyviojoje LCD matricoje). [2] Flat Shading – kai visas objekto trikampis užpildomas vienodai ir jokiu papildomu skaiciavimu atlikti nereikia, bet tuomet apvalus objektai taip ir lieka kampuoti. [1] Gounard Shading atveju kiekvienas trikampio taškas turi atskira spalvos ir apšviestumo verte, del to briaunu beveik nesimato. [1] Grafineje plokšteje visuomet yra ROM mikroshema su vaizdo sistemos BIOS (Basic Input Output System), taktiniu impulsu generatorius, kuris formuoja vaizdo sistemai valdyti ir sinchronizuoti reikalingus impulsus, vaizdo atmintis (vRAM), sauganti atvaizduoti skirtus duomenis, displejaus procesorius, kuriame integruoti pagrindiniai programuojamieji vaizdo sistemos elementai ir kodinis analoginis keitiklis, paverciantis iš vRAM ateinancius skaitmeninius signalus analoginiais, kurie valdo displejaus ekrana. [1] Video sistema 2 dalis; informacijos atvaizdavimo efektyvumas – charakterizuoja displeju, užtikrinanti patikima ir patogu informacijos atvaizdavima, esant minimalioms žmogaus pastangu ir resursu sanaudoms. [7] informacijos atvaizdavimo patikimumas charakterizuoja displeju, užtikrinanti operatoriaus vaizduojamos informacijos patikima atpažinima nustatytu laiku duotom salygom be prognozuojamu atpažinimo klaidu. [7] informacijos atvaizdavimo patogumas – charakterizuoja displeju, užtikrinanti patikima informacijos atvaizdavima, tuo paciu ivertinant optimalias arba leistinas žmogaus veiklos salygas pagal psichologinius, fiziologinius ir medicininius higieninius kriterijus. [7] iskaitomumas – vaizdines ženklo savybes, apibrežiancios jo atpažinimo lengvuma. LCD – skystuju kristalu monitorius. [2] LCD minusai – mažas regos kampas, letas, brangus, bet nera labia kokybiškas. [2] LCD pliusai – užima mažai vietos, gera vaizdo kokybe, sunaudoja mažai elektros energijos. [2] LCD rezoliucija - displejai turi fiksuota skystuju kristalu daleliu kieki ir gali atkurti tiktai viena geba viso didžio ekrane, panaudojant viena dalele pikselyje. [2] Linijos plotis – išreiškiamas ženklo aukšcio dalimi. [7] Mac II/Quadra (Apple) (640x480 iki 1152x870 35-68kHz, 66.7-70Hz) - naudoja analoginius video signalus, tai automatiškai panaikina visus spalvu skaiciaus apribojimus. Grafiniai Macintosh adapteriai savotiškai unikalus. Visu pirma, tai eile sinchronizacijos formatu: RGsB (sinchronizcija kartu su žalia spalva), RGBS (kompozitine sinchronizacija atskiru laidu) ir RGBHV (horizontali ir vertikali sinchronizacija atskirais laidais). Antra, tai eile eiluciu skleistines dažniu ir atitinkamai visa skiriamosios gebos gama, leidžianti naudoti ivairiausius monitorius. [6] MCGA - tai archaiškas "multicolor Graphics Array" standartas, kuris budavo integruojamas i senus PS/2 25 ir 30 modelius. Komplekte su atitinkamu IBM displejumi, jis palaiko visus CGA režimus. MCGA formuoja 64 pilkumo gradaciju vaizda ir gali emuliuoti spalvota vaizda monochrominiame monitoriuje. [6] MDA - tai originalus IBM firmos kompiuteriu displeju ir adapteriu standartas. Praktiškai, tai monochrominis simbolinis displejus galintis bet kurioje ekrano vietoje atvaizduoti viena iš 256 specialiu ženklu. Be abejo, apie jokia grafika negali buti jokios kalbos, vienintelis šios sistemos privalumas - pakankamai gera skiriamoji geba. Šis standartas idealiai tiko tekstinei DOS operacines sistemos terpei, kuriai grafika buvo nereikalinga. [6] MDRAM (Multibank DRAM) – atmintis skirta video adapteriams, kurie susideda iš nepriklausomu 32-Kbaitiniu banku DRAM. Suteikia galimybe tuo pat laiku nepriklausomai kreiptis i bet kokia sriti. [1] Neprogramuojamasis Grafinis Procesorius - sparciai piešia standartines figuras. [1] Nespalvoto teksto ekranas - sudarytam iš 25 eiluciu ir 80 stulpeliu, kai galimi 256 skirtingi 8x8 simboliai, reikia 256x8=2048 baitu vRAM simboliu etalonams isiminti, nes kiekvienas ju, koduojant kiekviena stulpeli, aprašomas 8 baitais, ir mažiausiai 25x80=2000 baitu – simboliu kodams ir koordinatems ekrane isiminti, kai simboliui yra skirtas tik vienas bitas. [1] PDP – plazminis displejus. Veikimas pafrystas duju jonizavimu ekrane. [2] PGA. 1984, IBM sukure Professional Graphics Array, arba kitaip - PGA standarta. Jau net pavadinimas daug ka sako - sistema skirta ypac rimtiems mokslo ir taikomiesiems uždaviniams, turejo vidini procesoriu ir galejo formuoti ir manipuliuoti trimaciu vaizdu net iki 60 kadru per sekunde greiciu. Taciau didele kaina ($5,000) ir trys užimami sistemines plokštes slotai, neleido šiai sistemai tapti populiariai. Veliau, savo pozicijas ji užleido VGA standartui. [6] Pikselis (grudas) – mažiausias adresuojamas elementas ekrane, spalvotuose ekranuose galintis atvaizduoti visa spalvu gama[7] Pirmos grupes ergonominiai rodikliai (šviesos techniniai parametrai) – jai priklauso ekrano skaistis, skaiscio kontrastas, skaiscio vienodumas, skaiscio tolydumas, pikselis, skaiscio kodavimas, vaizdo regeneravimas. [7] Video sistema 3 dalis; Programuojamasis grafinis procesorius - Priklausomai nuo paskirties GP gali valdyti mažesnes ar didesnes vRAM, t.y. skirtingos skiriamosios gebos ir spalvingumo ekranus. GP bendrauja su CP per vidinius registrus. Irašant i juos tam tikrus kodus, galima keisti ekrano skiriamaja geba, formuoti teksto ar grafini ekrana, piešti standartines figuras, jas spalvinti, perkelti atskiras vaizdo dalis ir kt. Gaves komanda, GP ja vykdo savarankiškai. [1] Rastrinio vaizdo kurimas - Rendering (Rasterization) šis etapas reikalauja daugiausia skaiciavimu ir butent juos atlieka trimatis akceleratorius, kurio užduotis yra kruvas kompiuterio atmintyje esanciu skaiciu kuo sparciau paversti vaizdu monitoriaus ekrane. RDRAM (RambusTM DRAM) – unikali dinamine atmintis. Turi interfeisa, kuris skiriasi nuo paprastos atminties. Ji aprupina duomenu perdavyma 10 kartu efektyviau negu DRAM. Ši atmintis yra sinchronine. Duomenu perdavimas atliekamas 250 MHz dažniu ir produktivumas iki 500 Mbaitu/s. [1] Scan Conversion (konvertavimas i dvimate grafika) Kiekvienas taškas 3D erdveje projektuojamas i taška dvimaciame taškiniame ekrane. Sferinis nestabilumas – 1 mm dydžio vaizdo elemento matmenu pakitimas skirtingose vaizdo vietose. [7] SGRAM (Synchronous Graphic RAM) – sinchronine dinamine atmintis grafiniams adapteriams. Sugeba dirbti be laukymo takto su 125MHz dažniu ir aukšciau. Orientuotas atlikti blokines operacijas. SGRAM leidžia programuoti elementu kieki paketinio ciklo (1, 2, 4, 8 arba iki puslapio galo), cikla galima bet kada nutraukti. [1] Simboliu generatorius - simbolius formuoja ROM arba RAM esantis simboliu generatorius. Ji sudaro simboliu etalonai. Etalono stulpelio kodas yra lygus eiluciu, kuriose yra „1”, kodu sumai. simboliu matmenu pastovumas – ženklu aukšcio ir plocio vienodumas. [7] skaiscio kodavimas – informacija, išreikšta tarpusavyje nepriklausomais vaizdo skaisciu skirtumais. [7] skaiscio kontrastas – tai santykis tarp ekrane esancio vaizdo skaiscio (Lmax) ir fono skaiscio (Lmin), esant šviesiems vaizdams tamsiame fone, arba vaizdo skaiscio (Lmax) ir fono skaiscio (Lmin), esant tamsiems vaizdams šviesiame fone, išreikštas kaip kontrasto moduliacija . [7] skaiscio tolydumas – santykis tarp ekrane esancio vaizdo skaiscio ir jo artimiausios aplinkos arba vienas po kito stebimu paviršiu skaiscio[7] skaiscio vienodumas – skaisciu santykis tarp sriciu ekrane, kurios numatytos kaip sritys, turincios vienoda skaisti. [7] Spalvotas vaizdas - kai kiekvienas taškas gali tureti 16 spalvu (VGA), reikes 37,5x4=150 Kbaitu atminties, nes dabar taškui aprašyti reikia jau 4 bitu (24=16). [1] Standartiniu figuru generatorius - kuria figura – tiese, staciakampi, apskritima ar kita – generuoti, standartiniu figuru generatoriui nurodo CP, atsiusdamas trumpa koda. Statmenumas – adresuojamos ekrano darbines srities staciakampes formos išlaikymas[7] stebejimo atstumas – mažiausias atstumas tarp stebejimo taško ir ekrano paviršiuje stebimo taško. [7] stebejimo kampas – kampas tarp žvilgsnio linijos ir linijos statmens ekrano paviršiui (normales) taške, kuriame stebejimo linija kertasi su ekrano paviršiumi. [7] SVGA(Super VGA) – vaizdoadapteriu grupe, pranašesne už VGA pagal leidimus ir (arba) spalvos kieki. Prie ju daugiausiai priskirti šiuolaikiniai adapteriai šynoms ISA, EISA, VLB,PCI ir AGP. [6] Texture Mapping/Perspective Correction (paviršiu padengimas bei atsižvelgimas i geometrine perspektyva) šio žingsnio metu objektai igauna savo "tikraji veida".[7] Trecios grupes ergonominiai rodikliai - jai priklausytu informacijos atvaizdavimo kokybes rodikliai: iskaitomumas, informacijos atvaizdavimo patikimumas, informacijos atvaizdavimo patogumas, informacijos atvaizdavimo efektyvumas. [7] Trilinear Filtering - Atsižvelgiant i objekto nuotoli, toliau esantys paviršiai dažniausiai padengiami smulkesne tekstura (MIP-Mapping) arba tokia gaunama, sumažinus esama (Bilinear Filtering). Šiu dvieju metodu kombinacija vadinama Trilinear Filtering. [1] Video Sistema 4 dalis; Vaizdo atminciu strukturos priklauso nuo vaizdo sistemos paskirties ir grafiškai dažniausiai vaizduojamos bitinemis plokštumomis. [1] vaizdo regeneravimas – tai vaizdo kadro atvaizdavimo ekrane pasikartojimo dažnis. [7] Vaizduokliu istrižaines – tai atstumas tarp priešpriešiniu kampu. [7] Vektoriu generatorius paspartina grafinio vaizdo piešima ekrane. Ivairaus ilgio vektoriams piešti gali buti naudojamos skirtingos proceduros. Nupiešes vektoriu, GP X ir Y registruose irašo vektoriaus pabaigos koordinates ir toliau isimena tik pokycius. Priešiant kreives, naudojami trumpi vienodo ilgio vektoriai. [1] VESA VGA (DDC) - šis standartu rinkinys priimtas 1988 metais, siekiant sukurti geresni nei IBM VTGA standarta. VESA pasiule daug ivairiu skiriamosios gebos kombinaciju, kurios kasmet papildomos. Signalo tipas - analoginis. Šiai dienai priimti standartai apima diapazona nuo VGA (640x480) iki super aukštos gebos (1600x1200 prie 106kHz). [6] VESA Super VGA bandydama ivesti nors kažkokia tvarka nesuderinamu SVGA video standartu chaose, Video Elektroniniu Standartu Asociacija (VESA) padirbejo, ir ivede naujus video interfeiso standartus. Šie standartai apibreže interfeisa tarp video aparatiniu ir programiniu komponentu. Tai leido programines irangos gamintojams dirbti su bendru standartiniu video modeliu ir rašyti, visus rinkoje esancius video adapterius palaikanti, koda. Iš pradžiu daugelio gamintoju ignoruotas, veliau VESA SVGA tapo visuotiniu standartu, ir naudojamas daugelyje programu. [6] VGA – (640x480 31.5kHz, 60/70Hz)1987 metais IBM sukure VGA. Tai vienas iš pirmiausiu, analoginius signalus naudojanciu kompiuteriniu video standartu. VGA pasižymi geromis spalvinemis savybemis, raiškiu vaizdu. Net ir dabar šis standartas puikiausiai gyvuoja ir pastoviai tobuleja. Pradine skiriamoji geba yra 640x480, 31.5kHz su 16 galimu atspalviu iš 64 spalvu paletes. VGA ir XGA palaiko visa skiriamosios gebos gama. [6] vRAM (Video RAM) – dvieju portu atmintis video adapteriams pagrista lastelemis. vRAM turi papildoma porta tam, kad paeiliui nuskaityti duomenys. Šitas portas realizuojamas ant SAM (Serial Access Memory) registru. Kitas portas, turintis interfeisa DRAM naudojamas tam, kad pasiekti iš procesoriaus ir grafinio kontrolerio, kuris aprupina vaizdo sukurimu. vRAM turi 32-bitu spalvos registrą (Color Register), suteikia blokini užrašymą (8-column Block Write) ir kaukiu registrus (Mask Register) su užrašymo kaukę WPB (Write – per – Bit). Funkcija Flash Write – suteikia trinima visos duomenu eilutes per viena cikla. vRAM gali to paciu momentu aptarnauti pateiktas užklausas nuo abieju portu. [1] WRAM (Window RAM) – labiau efektyvesnis negu vRAM. Cia panaudoti 256-bitu vidines duomenu šinos, surišanti masiva atsiminanti elementus su vidine kristaline logika. Mikroschema turi du eilinius išeinancius duomenu registrus, kuriu naudoja vaizdo regeneracijai. To momentu, kai išveda vieno iš registru duomenys – kitas užpildamas duomenimis iš atminties, po to registrai persijungia ir apsikeicia vietomis. Atminties mikroschemos turi keturias 32-bitu registra, kuris naudojamas fono bei vaizdo spalvoms saugoti ir valdymui. [1] ženklo aukšcio su plociu santykis – santykis tarp ženklo aukšcio ir jo plocio. [7] ženklo aukštis – atstumas tarp nekirciuoto didžiojo ženklo viršutinio ir apatinio kraštu. [7] ženklo formato matrica – simboliui suformuoti naudojamu horizontaliu ir vertikaliu elementu kiekis. [7] ženklo kampinis aukštis – kampas tarp linijos, jungiancios ženklo apacia su stebejimo tašku ir linijos, jungiancios ženklo viršu su stebejimo tašku[7] žvilgsnio kampas – maksimalus kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, einancios iš stebejimo taško i displejaus sriti, naudojama informacijai pateikti, keiciant monitoriaus padeti. [7] Memory--1> Pagrindine arba operatyvioji atmintis (Main Memory) naudojama operatyviam apsikeitimui iformacija (komandomis ir duomenimis) tarp procesoriaus, išorines atminties ir periferinemis posistememis (grafika, ivedimas/išvedimas ir t. t.). Kitaip dar vadinama RAM (Random Access Memory) – laisvo priejimo atmintis, turima omenyje, galimybe skaityti ir rašyti iš bet kurios lasteles laisvaja tvarka. Cache-atmintis – superoperatyvioji atmintis atlieka buferio vaidmeni tarp RAM ir jo “klientu” – procesoriu, ir kitu sistemines šynos obonentu. Cache-atmintis nera savarankiška saugykla; informacija joje neadresuojama atminties posistemes klientais. Cache-atmintis saugo duomenu bloku kopijas, i kurias vyko paskutinieji kreipiniai ir labai tiketina, kad kitas kreipinys bus aptarnautas Cache-atmintimi žymiai greiciau negu operatyviaja atmintimi. Nuo Cache algoritmo efektyvumo priklauso pareikalautu duomenu suradimo tikimybe Cache-atmintyje, o iš cia seka atminties ir viso kompiuterio darbo produktyvumo padidejimas. Pastovioji atmintis naudojama energonepriklausomam sistemines informacijos saugojimui – BIOS, ženklu generacijos lenteles ir pan.. Ši atmintis esant normaliam kompiuterio darbui tik nuskaitoma, o irašymas i ja (dažnai vadinamas programavimu) vykdomas specialiais irenginiais – programatoriais. Iš cia ir jos pavadinimas – ROM (Read Only Memory – atmintis tik skaitymui). Reikalingas šios atminties kiekis yra nedidelis – pavyzdžiui BIOS PC/XT tilpdavo i 8 Kbaitus, šiuolaikiniuose kompiuteriuose tipine reikšme 128 Kbaitai. Pastovios atminties darbo greitis dažniausiai yra mažesnis negu operatyvios. Produktyvumui padidinti ROM turinys kopijuojamas i RAM, ir darbe naudojama tik šia kopija – Shadow ROM (šešeline atmintis). Paskutiniuoju laiku pastovioji atmintis yra pakeiciama energonepriklausomaja atmintimi (EEPROM ir flash-atmintis), rašymas i kuria galimas ir paciame kompiuteryje specialiame režime. Pusiaupastovi atmintis naudojama informacijos apie kompiurio konfiguracija saugojimui. Tradicines konfiguracijos kartu su laikrodžiu ir kalendoriumi (CMOS Memory ir CMOS RTC) apimtis yra keliasdešimt baitu, ESCD – (Extended Static Confiration Data) energonepriklausomos atminties sritis naudojama Plug & Play irenginiu konfiguravimui turi atminti kelis Kbaitus. Kai atjungiamas maitinimas, pusiaupastovios atminties duomenys išlieka deka mažo galingumo vidines baterijos arba akumuliatoriaus. Vietoj pusiaupastovios naudojama energonepriklausomoji atmintis – NV RAM (Non-Volatile RAM), kuri saugo informacija, atjungus maitinimui. Priklausomai nuo konkrecios posistemes atmintis yra realizuojama mikroschemose su skirtingais informacijos saugojimo principais. Atminties mikroschemos gali buti irengiamos betarpiškai ant plokštes, bet kaip pagrindine atmintimi dažniausiai naudojami moduliai SIPP (30-pin), SIMM (30 ir 72-pin), DIMM (168-pin Buffered ir Unbuffered), SO DIMM (72 ir 144-pin) montuojami i atitinkamus lizdus. Memory--2> Moduliu organizacija ir identifikacija. Šiuolaikiniai atminties moduliai turi duomenu šyna 1, 4 arba 8 baitu. Išskyrus pagrindinius informacinius bitus, moduliai gali tureti papildomus kontrolinius bitus su skirtinga organizacija: · Moduliai be kontroliniu bitu (non Parity) turi tiksluma 8, 32 arba 64 bitus ir leidžia nepriklausoma baitini kreipimasi pasinaudojant atskiras kiekvienam baitui linijas CAS#. · Moduliai su pariteto kontrole (Parity) turi tiksluma 9, 36 arba 72 bitu ir taip pat leidžia nepriklausoma baitini kreipimasi. · Moduliai su pariteto (Fake Parity, Parity Generator, Logical Parity) taip pat nepriklausoma baitini kreipimasi, pariteto loginiai generatoriai priskirti prie atitinkamu baitu. Realios atminties konroles jie nebeteikia. · Modulis su kontrole pagal schema ECC turi tiksluma 36, 40, 72 arba 80 bitu. Paprastai jie leidžia nepriklausoma baitini kreipimasi i informacinius bitus, bet kontroliniai bitai pririšti prie vienos arba keliu signalu CAS#, todel, kad ECC numato kreipimasi i visa žodi. · ECC-Optimized – moduliai, optimizuoti i režma ECC. Nuo paprastu ECC moduliu skiriasi tuo, kad gali neleisti nepriklausoma baitini kreipimasi i informacinius bitus. · ECC-on-Simm (EOS) – moduliai su integruota klaidu taisymo schema. Kiekvienas modulio baitas turi vidinius kontroles priemones. Sistemos atžvilgiu jie dirba kaip paprasti paritetiniai – klaidos aptikimo atveju jie generuoja pariteto klaidinga bita. Šie moduliai teikia galimybe išvengti atminties klaidu (Kill Protected Memory) sisteminems plokštems, palaikantiems tik paritetu kontrole. SIMM-modulio signalu rinkinys didžaja dalimi sutampa su atskiru mikroschemu dinamines atminies signalais. Kad automatiškai identifikuoti modulio buvima ir tipa, naudojami skirtingi metodai konfiguracinei informacijai iš modulio nauskaityti arba modulio savybem pradinio testavimo metu nustatyti. Buna lygiagreti ir nuosekli identifikacija. Lygiagrecios identifikacijos metodas pradejo naudotis su moduliais SIPP ir SIMM-30 firmos IBM. I šiu moduliu interfeisa buvo ivesti du papildomi išvedimai, iš kuriu sistemine plokšte galejo atpažinti prijungtos atminties buvima ir apimti. SIMM-72 identifikacijai turejo keturis išvedimus, kurie turejo nešti informacija apie naudojamos atminties apimti, greiti ir tipa. Šiuolaikinese plokštese šios linijos yra ižemintos, o cipsetas atpažysta modulius, atliekant specialius diagnostinius ciklus. Moduliai SO DIMM-72 naudoja 7 bitus lygiagrecios identifikacijos, o pirmos kartos DIMM-168 –10. DIMM-168 naudoja identifikuojamu bitu buferizacija, leidžincia sujungti vienvardžius visu moduliu išvedimus ir kreiptis i konkretu pagal tam tikra signala. Naujausieji atminties moduliai – antros kartos DIMM-168 ir SO DIMM-144 naudoja nuoseklia identifikacija (Serial Presence Detection). Ant modulio imontuojama specialios energonepriklausomos atminties su nuosekliai priejimu per dvieju laidu interfeisa I2C mikroschema, saugancia išsamia konfiguracine informacija. Ant moduliu DIMM-168 jungti išvesti 3 bitai nuoseklaus adreso SA[0:2], tai leidžia adresuoti iki 8 moduliu su sujungtomis sinchronizacijos ir duomenu linijomis. SO DIMM-144 adresas yra fiksuotas, todel dvieju laidu interfeisas leidžia apklausineti tik viena moduli, o kiekvienas kitas modulis pareikalaus vienos papildomos linijos. Didelis nuoseklios identifikacijos pranašumas už lygiagrecia yra tame, kad nauju irenginiu tipu ir naujuparametru atsiradimas nereikalauja konsruktyviu pakeitimu – i visas naujoves galima atsižvelgti tik programiškai. Konfiguracines atminties 128 – 255 baitai yra laisvi. Šia sriti galima panaudoti pavyzdžiui kompiuterio žymejimui (tiksliau atminties modulio) su tikslu pririšti programine iranga prie konkretaus kompiuterio. Taciau neatsargiai naudojant modulius su mikroschemomis be apsaugos nuo modifikacijos ir atsitiktinai irašius i lasteles 0 – 127 galima padaryti atminties moduli neprieinama. Memory--3> Moduliai SIMM ir SIPP Moduliai SIMM (Single In-Line Memory Module) ir SIPP (Single In-Line Pin Package) yra nedideles spausdintos plokštes su vienpuse šonine jungtimi. Moduliu SIMM kontaktai yra padengti auksu arba specialiu lydiniu. Mažai paplitusiu moduliu SIPP kontaktai yra smaiginiai (pin – adata). SIPP moduliai pasirode nepraktiškais – ju kontaktai neišlaikydavo transportyravymo ir daukartiniu prijungimu. Ant moduliu sumontuotos atminties mikroschemos korpusuose SOJ arba TSOP, ju adresiniai iejimai sujungti. Mikroschemu kiekybe ir tipas apsprendžiami reikalingu tikslumu ir saugomu duomenu apimtimi. Paplite moduliai turi maitinimo itampa 5V. Pagal logine organizacija išskiria vienpusius ir dvipusius modulius (single side ir double side). Trumpieji (30-pin, seno tipo) SIMM moduliai turi 30 spausdintu išvedimu ir vienbaitine organizacija. Firmos IBM moduliai turi kontaktu išdestyma, besiskirianti nuo standartinio. Šie skirtumai padaro modulius su apimtimi daugiau už 1 Mbaito nesuderinamais (IBM moduliai gali buti dvipusiais –2 Mbaitu, o standartiniai – tik vienpusiais). Mažai paplite SIPP moduliai turi 30 smaiginiu išvedimu ir sutampa pagal kontaktu išdestima su standartiniais SIMM 30-pin. Vienbaitini moduliu panaudojimas, ypac 32-bitu sistemose, padaro atminties apimties pasirinkima labai nepatogu. Ypac nepatogus ir napopuliarus yra trumpieji 4 Mbaitu moduliai. Šiuolaikiniai ilgieji 72-pin SIMM turi 72 spausdintu išvedimu ir 4 baitu organizacija su nepriklausomo pabaitinio kreipimosi pagal signalus CASx# galimybe. Pagal eiluciu imties signalus duomenu bitai skirstosi i du žodžius, DQ[0:15] išrenkami pagal signala RAS0# i pirma banka ir RAS1# i antra, DQ[16:31] išrenkami atitinkamai pagal signalus RAS2# ir RAS3#. Vienpusiuose moduliuose (1, 4, 16, 64 baitu – pirmas bankas) naudojama tik viena imties signalu pora RAS0# ir RAS2#, dvipusiuose (2, 8, 32 baitu – antra banka) –dvi signalu RAS# poras. Moduliai be pariteto turi tiksluma 32 bitu, su paritetu – 36 bitu, moduliai ECC – 36 arba 40 bitu. Moduliai DIMM Atminties moduliai DIMM (Dual Inline-Memry Module) turi 168 nepriklausomus spausdintus išvedimus, esancius iš abieju pusiu. Duomenu šynos tikslumas – 8 baitai, organizacija skirta naudojimui kompiuteriuose su 4 ir 8 baitu duomenu šyna. Moduliu konstrukcija ir interfeisas atitinka JEDEC 21-C standartui. Moduliai montuojami ant plokštes vertikaliai i specialias jungtis (slots) su raktiniais atskirikliais, užduodanciais naudojamu moduliu leistina maitinimo itampa (3,3 ir 5V) ir tipa (generacija). Moduliu su mikroschemomis SOJ korpusuose storis yra nedidesnis 9 mm, TSOP korpusuose – 4 mm. Pagal vidine architektura Moduliai sutampa su SIMM-72, bet turi dviguba tiksluma bei atitinkamai padvigubinta liniju skaiciu CAS# (CAS[0:7]#). Moduliai gali tureti tiksluma 64, 72 arba 80 bitu. Moduliai su 4 – 64 Mbitu apimties mikroschemomis turi apimti nuo 8 iki 256 Mbaitu, ateityje moduliai su 256 Kbitu mikroschemomis tures apimti iki 512 Mbaitu. DIMM panaudojamas sistemose su 64 bitu duomenu šyna (Pentium, Pentium Pro) panaikina identišku moduliu parinkimo problema ir atskleidžia nauju atminties rušiu panaudojimo galimybes. Memory--4> Pirmos kartos (buferizuoti) DIMM moduliai 168-pin Buffered pirmos kartos DIMM – moduliai, i kuriuos ieinanciu signalu dalis yra buferizuoti. Šie moduliai komplektuojami asinchronines dinamines atminties mikroschemomis (FPM, EDO ir BEDO) ir ju architektura primena SIMM-72. Moduliuose naudojama lygiagreti identifikacija – veikimo greicio ir apimties parametrai perduodami per 8 buferizuotus identifikacijos išejimus (Presence Detect Pins): · PD8 – požymis Pariry/ECC: 1=paritetas, 0=ECC. · PD7, PD6 – priejimo laikas: 00=50, 01=80 arba 40, 10=70, 11=60 ns. · PD5 – požymis EDO: 0=FPM, 1=EDO. · PD4 – PD1 – apimtis ir adresacija. Bitu kombinacija apsprendžia banku, eiluciu adreso bitu ir koloneliu skaiciu. Procesoriams su 4 baitu duomenu šyna vietoj dvibankiniu gali buti naudojami 64 bitu moduliai Non Parity (2x32), 72 bitu Parity (2x36) ir 80 bitu ECC (2x39/32), išskyrus 80 bitu su mikroschemomis 16 bitu DRAM. Visi moduliai ECC-72 ir moduliai ECC-80 bitu su mikroschemomis 16 bitu DRAM skirti tik 8 baitu procesoriams (72/64 ECC ir 80/64 ECC). DIM jungtys atsirado ant sisteminiu plokšciu procesoriams Pentium ir vyresniems. Antros kartos DIMM moduliai Antros kartos moduliai skiriasi tuo, kad leidžia naudoti mikroschemas kaip asinchronines (FPM ir EDO), tain ir sinchronines dinamines atminties (SDRAM). Išoriškai jie panašus i pirmos kartos modulius, bet skiriasi raktu, neleidžianciu klaidingo montavimo. Moduliu SDRAM signalai labai skiriasi nuo DRAM moduliu. SDRAM vykdomoji operacija apsrendžiama signalais RAS, CAS ir WE, sinchronizuojamais pagal fronta atitinkamu signalu CKx. 168-pin Unbuffered DIMM – moduliai, kuriuose ieinancios ir išeinancios grandines buferizuotos. 168-pin Registered DIMM – sinchronines atminties moduliai (SDRAM), kuriuose adresu ir valdantieji signalai buferizuoti registrais, sinchronizuojamais sistemines šynos taktiniais impulsais. SO DIMM-72 pin moduliai SO DIMM (Small-Outline Dual-Inline-Memory-Module) – komplektuojami DRAM mikroschemomis TSOP korpusuose, 2-32 baitu apimties, 32 arba 36 tikslumu (su pariteto kontrole). 36 bitu moduliai skiriasi tik papildomu bitu P0x buvimu. Atmintis organizuota dvieju dvibaitiniu žodžiu su galimybe pobaitinio kreipimosi pavidalu. Informacija apie apimti, organizacija, adresacija, veikimo greiti ir regeneracija perduodama per septynias paralelines identifikacijos linijas: · PD7 – regeneracija: 1= standartine, 0=praplesta arba saviregeneracija · PD6, PD5 – priejimo laikas: 00=50, 10= 70, 11=60 ns · PD[4:1] – organizacija SO DIMM-144 pin moduliai 144-pin SO DIMM – mažu gabaritu su dvipusiu 144 kontaktu jungtimi, 8-64 Mbaitu apimtimi, 64 arba 72 bitu ECC duomenu tikslumu modulis. Maitinimo itampa 5 arba 3,3V, mechaninis maitinimo itampos raktas yra tarp 59-60 ir 61-62 kontaktais. Nelyginiai kontaktai išdestyti ant priekines puses, lyginiai – ant galines. Informacija apie apimti, organizacija, adresacija, veikimo greiti ir regeneracija perduodama pernuoseklu dvilaidi interfeisa (I2C). DRAM-88 pin moduliai 88 pin DRAM – miniatiuriniai moduliai plastikiniuose korpusuose, turi 88 kontaktu jungti, 18, 32, 36 bitu tikslumu, 2-36 Mbaitu apimtimi. Komplektuojami DRAM mikroschemomis TSOP korpusuose. Informacija apie veikimo greiti ir apimti perduodama 8 išvedimais. Vivine architektura panašus i SIMM-72. Maitinimo itampa 5 arba 3,3V. Naudojami mažu gabaritu kompiuteriuose, lengvai montuojami ir demontuojami. Atmintis tipai aprasymas; Trumpi", arba SIMM 30-pin moduliai turi 30 spausdintu išvedimo aikšteliu ir vieno baito organizacija. "Ilgi", arba SIMM 72-pin moduliai turi 72 spausdintas išvedimo aikšteles ir 4 baitu organizacija, su galimybe nepriklausomo kreipimosi pagal CAS# signalus. SIMM moduliu signalai pagrinde sutampa su dinamines atminties mikroschemu signalais. 2. Aprašyti veikimo principus ir konstrukcijas DIMM SDRAM tipo atminties moduliu. Pateikti SDRAM modulio plokšteles vaizda. Magistrales plotis 64 bitai, talpa nuo 8 iki 512 MB ir palaiko specifikacijas PC66, PC100 ir PC133. Kontaktai išdestyti iš abieju pusiu, po 84 kiekvienoje puseje ir yra 2 raktai. Raktai leidžia atskirti modulius pagal itampa. Naudojami 5V, 3,3V ir 3V. 3. Atlikti DDR ir DRD (RIM) atminties moduliu informacijos paieška. Pateikti informacija apie atminties tipus , konstrukcija. 168-pin Unbuffered DIMM - moduliai, kuriuose visos grandines nera buferizuotos. Šie moduliai labiau apkrauna atminties šina, bet leidžia pasiekti maksimalu našuma. Jie yra skirti plokštems, kurios turi nedaug (1-4) DIMM lizdu (slotu). DIMM-184 DDR SDRAM - moduliai gabaritais yra analogiški DIMM-168 moduliams, bet jie turi papildomas išpjovas iš šonu ir neturi kairiojo rakto. Maitinimo itampa -2,5V. Identifikacija nuosekli. Signalu turinis pagrindi atkuria DIMM SDRAM. RIMM RIMM moduliai (Rambus Interface Memory Module) - specialiai yra skirti RDRAM atminciai. Juose 30-laide šina eina iš kares i dešine, ir toje šinoje yra lituojamos RDRAM mikroschemos BGA korpusuose. RIMM modulis turi iki 16 RDRAM mikroschemu, kurios yra sujungiamos lygiagreciai visais išvedimais (išskyrus dvejus).Atminties mikroschemos yra uždengtos radiatoriaus plokšte. Procesoriaus tipai: AMD procai Lizdas Socket 939 Proces dažnis 2.2 GHz Magistrales dažnis 1 GHz Spartinanciintis L2 512 kB Procesoriaus itampa 1.50 V Technologija 130 Nm Galia 89 W Dydis 144 mm2 Socket 754 2.4 GHz 800 MHz 1024 kB 1.50 V 130 Nm 89 W 193 mm2 Socket 939 2.4 GHz 1 GHz 512 kB 1.50 V 130 Nm 89 W 144 mm2 Socket 940 2.4 GHz 1 GHz 1024 kB 1.50 V 130 Nm 89 W 193 mm2 Socket A (462) Duron 550/1800 Athlon 650/1400 939 lizdas Athlon 64 FX - 53/55/57 Athlon 64 - 3000+ / 4000+ Athlon 64 dualcore 4200+ / 4800+ 775 lizdas Celeron 2533/3200 Pentium4 2800/3800 478 lizdas Celeron 1700/3200 Pentium4 1300/3400 462 lizdas Duron 550/1800 Athlon 650/1400 AthlonXP 1200/3200 Sempron 2200/3000 370 lizdas Celeron 300/1400