Kuo Biblija unikali?

   

Kuo Biblija unikali?

Yra daug priežasčių, kodėl Biblija yra tokia neįprasta. Pavyzdžiui, ji turi dvigubą autorystę. Kitaip tariant, Dievas yra Biblijos autorius, ir žmogus yra Biblijos autorius. Iš tiesų Bibliją rašė apie keturiasdešimt autorių maždaug 1500 metų laikotarpiu. Kai kurie tų žmonių net nebuvo girdėję apie kitus ir tarp tų keturiasdešimties nebuvo jokio suokalbio. Du arba trys iš jų galėjo būti susitikę, bet kiti negalėjo pažinoti vieni kitų. Ir visgi jie pateikė mums knygą, kuri savo stebuklingu vientisumu pranoksta bet kokią kada nors parašytą knygą. Be to, joje nėra nė vienos klaidos. Kiekvienas autorius išreiškė savo jausmus, susijusius su skirtingomis kartomis. Kiekvienas jų turi savo trūkumų ir darė jam būdingas klaidas – vargšas senukas Mozė irgi klydo, bet rašydamas Penkiaknygę jis kažkokiu būdu neįvėlė ten nė vienos klaidos. Matote, tai žmogiška knyga, bet tuo pačiu ji dieviška knyga.

Tai labai žmogiška knyga, kurią parašė įvairių visuomeninių padėčių žmonės: princas ir vargšas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir labai paprastas žmogus. Pavyzdžiui daktaras Lukas rašo beveik klasikine graikų kalba, nors tuo laikotarpiu buvo įprasta šnekamoji graikų kalba. Jo graikų kalba tiesiog nuostabi! Bet Simonas Petras, žvejys, taip pat šiek tiek rašė graikiškai. Jam ne taip gerai sekėsi, bet Dievas Šventoji Dvasia panaudojo abu šiuos vyrus. Jis leido jiems tiksliai išreikšti savo mintis, savo jausmus, tačiau ir tokiu būdu Dievo Dvasia galėjo padaryti taip, kad Dievas pasakė tiksliai tai, ką norėjo (pasakyti). Tuo ir stebuklinga ši knyga – Biblija.

Tai Dievo knyga. Biblijoje Dievas du su puse tūkstančio kartų sako: „Dievas pasakė... Viešpats kalbėjo... taip sako Viešpats“, ir t.t. Dievas labai aiškiai parodo, kad jis kalba per šią knygą. Tai knyga, galinti teikti jums gyvenimą. Jūs net galite tapti Dievo vaiku, atgimdytu „ne iš pranykstančios sėklos, bet iš nepranykstančios, Dievo Žodžiu, kuris gyvena ir tarpsta jumyse per amžius“. Tai Dievo bendravimas su žmogumi. Ir jei Dievas dabar pat prabiltų tiesiai iš dangaus, jis tik pakartotų tai, nes jis yra pasakęs viską, ką nori pasakyti šiai kartai. Ir, beje, jis nesužino nieko naujo, skaitydamas rytinį laikraštį. Kai žmogus išlipo mėnulyje, jis neatrado nieko naujo, ko Dievas dar nebūtų žinojęs, duodamas mums Bibliją. Jis – tas pats Dievas, sukūręs visatą, kurioje mes šiandien gyvename.

Biblija yra ir dieviška ir žmogiška. Ją galima būtų palyginti su mano Viešpačiu, kuris atėjo pas mus į žemę, pavargo ir atsisėdo prie šulinio. Nors jis buvo Dievas, jis buvo ir žmogus. Jis kalbėjo žmonėms ir bendravo su jais. Biblija yra kalbanti knyga. Ji šiandien kalba žmonijai. Biblija skirta žmonėms, kokie jie bebūtų.

Biblija yra koridorius, esantis tarp dviejų amžinybių. Šiuo koridoriumi nusileidžia Dievas Kristus; jo nematomi žingsniai nuaidi per visą Senąjį Testamentą, bet Naujajame mes susiduriame su juo akis į akį prie jo sosto; ir tik per šį Kristų, vienintelį, nukryžiuotą dėl manęs, aš gavau nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Senasis Testamentas apibendrinamas žodžiu Kristus; Naujasis Testamentas apibendrinamas žodžiu Jėzus; o visą Bibliją galima apibendrinti taip – Jėzus yra Kristus.

- Vyskupas Polokas (Bishop Pollock)