Religingumo pavojus

Religingi žmonės dažnai panašūs į Peti Pipirmėtę iš humoristinės skilties "Žemės riešutai". Viename seriale karikatūristas Charles Sehulz vaizduoja Peti, mėginančią rašyti mokyklinį rašinį apie perskaitytą knygą "Broliai Karamazovai". Vienintelė jos problema buvo ta, kad ji neskaitė šios knygos. Vienoje rankoje laikydama pieštuką, o kitoje telefoną, ji skambina savo draugui Čarli Braun ir teiraujasi, ar jis negalėtų papasakoti, apie ką ta knyga. Kitame telefono gale Čarlis pradeda: "na, žinai, ten yra tokie trys broliai ir...". Tą akimirką Peti nutraukia Čarlį ir, dėdama pieštuką prie popieriaus, sako: "Trys, taip? Ačiū, Čarli. Kas liko aš pati susivoksiu".

Tačiau Peti, turbūt, buvo sunku kurti likusią ataskaitos dalį, nes kitos dienos skiltis vaizdavo jos pokalbį su Mersi - jos bičiule ir moksladrauge. Jų pokalbyje Peti sako: "Tarkim, kad iš tikrųjų aš niekada neskaičiau Brolių Karamazovų, ir, tarkim, kad vietoj ataskaitos nuneščiau mokytojai keletą gėlių. Kaip manai, ar taip paveikčiau ją?". Tada Mersi pasisukioja ir su gera sarkazmo doze taria: "Absoliučiai! Mokytojai yra labai naivūs. Triukai su gėlėmis juos visada apgauna." Peti niurna: "Nekenčiu kalbėtis su tavimi, Mersi."

Gyvenimas nėra humoro skiltis, bet religija yra tarsi dovanojama gėlių puokštė. Ir religija, ir gėlės, jei teikiamos tinkamu laiku, kaip meilės išraiška, gali būti labai prasmingos. Tačiau, jei gėlės arba religija naudojamos siekiant užglaistyti ar nukreipti dėmesį nuo kieno nors klaidų, jos tampa butaforija. Lygiai kaip gėlės negali pašalinti mokinio klaidų ar vyro neištikimybės, taip ir religija negali panaikinti ar užglaistyti mūsų dvasinės ištikimybės Dievui trūkumo.

Pagal Bibliją, pragare bus gausu religingų žmonių, kurie mėgino eiti pas Dievą remdamiesi savo pačių pažiūromis. Tai bus žmonės, tikėję Dievą ir visą savo gyvenimą lankę bažnyčią, sinagogą ar mečetę, tačiau niekuomet nesuvokę tikrojo skirtumo tarp religijos ir Kristaus.

Biblija pasakoja apie religingus žmones, mėginusius savo nuožiūra įtikti Dievui. Jų religija buvo lyg dvasinis įprotis, kaustęs juos prie jų ydingos ir blogėjančios būklės. Dievo pranašai sakė žydams, kad jų garbinimas nenaudingas. Jėzus aiškino rabinui, kad šis turįs atgimti iš naujo. Paulius kreipėsi į savo brolius žydus, užsidegusius Dievui, bet visiškai nebendraujančius su Kristumi.

Nuo pasaulio pradžios žmonėms labiausiai reikėjo ne religijos, bet Gelbėtojo. Kažkas pasakė: "Kristus atėjo išgelbėti žmones iš dviejų dalykų: nuodėmės ir religijos. Visų sunkiausia yra išgelbėti religingus žmonės, kurie dėl savo religijos mano, kad jiems nereikia Gelbėtojo".

Autorius: Martin R. De Haan