|
Žmogaus
nupuolimas
Įvadas
Po
pasaulio sukūrimo pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, gyveno Rojuje, Edeno sode,
ir jų gyvenimas buvo puikus. Tai kodėl taip nėra šiandien? Kodėl pasaulyje
yra tiek daug neapykantos ir kartėlio? Kur dingo harmonija, taika ir džiaugsmas?
Šv.
Rašte randame atsakymus į šiuos klausimus. Viską galima paaiškinti vienu
sakiniu: žmogaus gyvenimas pasikeitė, kai jį užvaldė nuodėmė.
1.
Kokį įsakymą Dievas davė pirmiems žmonėms?
Dievas
neleido jiems valgyti vaisių nuo vieno medžio sode, kur jie gyveno. Tai buvo
pažinimo gero ir blogo medis:
"Viešpats Dievas įsakė žmogui: "Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi".
(Pr. 2:16,17)
Pastaba:
Dievas,
įvesdamas šį draudimą, suteikė pirmiems žmonėms - Adomui ir Ievai -
pasirinkimo laisvę: jie galėjo klausyti Dievo ir nevalgyti šio medžio vaisių,
bet galėjo ir valgyti, tuo būdu nusikalsdami Dievui. Taigi žmogus tada turėjo
ir, suprantama, dabar turi pasirinkimo laisvę: klausyti Dievo valios ar ne. Ką
gi pasirinko pirmieji mūsų protėviai?
2.
Ar jie pildė Dievo įsakymą?
Ne,
jie pasirinko savo gyvenimo būdą, bet ne Dievo pasiūlytą:
"Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė".
(Pr. 3:6)
3.
Kas įvyko žmonėms nusidėjus prieš Dievą?
Jie
prarado draugystę su Dievu ir tuo būdu atsivėrė kelias kančiai,
teismui ir mirčiai:
"Tada
atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi... Adomas ir jo žmona
pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių".
(Pr. 3:7,8)
"Moteriai Jis tarė: "Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus".
O Adomui Jis tarė: "Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: 'Nevalgyk nuo jo', - prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.
Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus. Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi".
(Pr. 3:16-19)
4.
Bet ką bendro pirmųjų žmonių nuodėmė turi su mumis?
Kai
nuodėmė įėjo į pasaulį, ji palietė kiekvieną, kuris kada nors
gyveno:
"Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo"
. (Rom. 5:12)
5.
Ar iš tikrųjų visi esame nuodėmingi ir kalti prieš Dievą?
Taip,
be jokios išimties:
"Nėra
teisaus, nėra nė vieno". (Rom. 3:10)
"Nes
visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės". (Rom. 3:23)
6.
Ar Dievas gali pro pirštus žiūrėti į tai, kad mes visi esame nusidėjėliai?
Ne,
nors Dievas malonus ir gailestingas, bet tuo pačiu Jis yra teisingas. Todėl
Jis turi bausti už nuodėmę:
"Viešpats
yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir
nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto".
(Sk. 14:18)
"Neapsigaukite!
Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus". (Gal.
6:7)
Iš
tikrųjų, Dievas nepaliko žmogaus amžinai pasmerkto gyventi nuodėmėje, bet,
atėjus laiko pilnatvei, atsiuntė savo Sūnų Jėzų Kristų, kad mus atpirktų
iš nuodėmės ir duotų mums amžinąjį gyvenimą savyje:
"Todėl kaip vieno žmogaus
(Adomo) nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė teismą ir pasmerkimą, taip vieno Žmogaus
(Jėzaus Kristaus) teisumas visiems pelnė išteisinimą, kad gyventų". (Rom.
5:18)
|
