Apie  Meilę

         Turbūt nerasime gražesnio meilės apibūdinimo, kaip kad ją aprašė apaštalas Paulius savo laiške Korintiečiams. Todėl čia pateikiu jo žodžius iš Šventojo Rašto, 1 Pauliaus laiško Korintiečiams 13 skyriaus.

• Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.

• Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.

• Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, - man nėra iš to jokios naudos.

• Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

• Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,

• nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;

• visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

• Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,

• nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.

• Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.

• Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.

• Dabar mes matome, kaip per stiklą, miglotai, bet tada - veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.

• Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.