|
Krikščionio
gyvenimas
Įvadas
Žmonės
noriai priima Jėzaus duodamą išganymą, bet jiems atsiranda daug klausimų dėl
krikščioniško gyvenimo. Kai kurie abejoja ar jie bus pajėgūs vesti krikščionišką
gyvenimą. Kiti nežino ar jie norėtų vykdyti tai, ko Jėzus reikalauja.
Dar kitiems visas krikščioniškas gyvenimas yra aibė visokių draudžiamų
dalykų ir jie bijosi, kad krikščionybė atims jiems visą gyvenimo džiaugsmą.
Ką
reiškia gyventi krikščioniškai? Ar gali žmogus tikrai vesti tokį gyvenimą,
kuris patiktų Dievui? Ar krikščionybė atima gyvenimo džiaugsmą?
Skaitykime
Šv. Rašte apie iššaukimą ir palaimą gyventi Jėzaus Kristaus pasekėju.
1.
Ko Jėzus reikalauja iš tų, kurie nori Jį sekti?
Jėzus
nori, kad jie dėl Jo atsisakytų visko - net savo gyvybės:
"Jei
kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir
teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras
savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės." (Mk.
8:34,35)
2.
Kodėl tikintieji turėtų norėti gyventi krikščioniškai?
Iš
dėkingumo Dievui:
"Vardan
Dievo gailestingumo aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą,
Dievui patinkančią auką, - tai jūsų sąmoningas tarnavimas." (Rom.
12:1)
3.
Kas padeda tikinčiajam gyventi krikščioniškai?
Pats
Dievas padeda, nes krikščionis pats vienas neįstengtų vesti savo gyvenimo:
"Nes
tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš
savo palankumo." (Fil. 2:13)
4.
Kaip galima pamatyti, kad Dievas veikia tikinčiųjų gyvenime?
Šv.
Dvasia įgalina juos gyventi krikščionišką gyvenimą, kad ir kiti
tai pastebėtų:
"Bet
Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas,
gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo."
(Gal. 5:22,23)
5.
Kokia yra krikščioniška meilė?
Šv.
Raštas apibūdina meilę tokiais žodžiais:
"Meilė
kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji
nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto
piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa
tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia."
(1 Kor. 13:4-8)
6.
Kas gali būti krikščioniškos meilės ir gyvenimo pavyzdžiu?
Pats
Jėzus geriausias pavyzdys:
"Mes
iš to pažinome Dievo meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir
mes turime guldyti savo gyvybę už brolius. Bet jei kas turi šio
pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam
savo širdį, - kaip jame pasiliks Dievo meilė? Mano vaikeliai, nemylėkime
žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa." (1 Jn. 3:16-18)
7.
Kas tai yra pasaulietiškumas?
"Pasaulietiškumas"
- tai gyvenimas pagal nuodėmingo ir netikinčio pasaulio standartus ir norus:
"Nemylėkite
pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo
meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir
gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina
pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius."
(1 Jn. 2:15,16)
8.
Dėl kokių specifinių nuodėmių Šv. Raštas mus įspėja?
Melas,
vagystė, keiksmai, nesantaika, seksualinis amoralumas, girtuoklystė ir t.t.
"Tad,
atmetę melą, "kiekvienas tekalba tiesą savo artimui", nes esame
vieni kitų nariai. "Rūstaukite ir nenusidėkite". Tegul saulė
nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir neduokite vietos velniui. Kas vogdavo,
tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų
iš ko padėti stokojančiam. Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų;
bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams. Tebūna
toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su
visomis piktybėmis." (Ef. 4:25-29,31)
"Todėl
ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godumas tenebūna net minimi pas jus, kaip
pridera šventiesiems; taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas
jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Nes jūs žinote, kad joks ištvirkėlis,
netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės.
Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios." (Ef.
5:3-5, 18)
9.
Ar įmanoma tikintiesiems nugalėti pagundą ir gyventi šventą gyvenimą?
Taip,
nes Dievas nurodo kelią, kaip nugalėti pagundas:
"Jums
tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų
gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį,
kad sugebėtumėte jį atlaikyti." (1 Kor. 10:13)
10.
Ar Dievas noriai atleidžia tikintiesiems, pakartotinai įkritusiems į
nuodėmę?
Taip,
jei jie nuoširdžiai išpažįsta savo kaltes ir prašo jas atleisti:
"Jeigu
išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų
mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių." (1 Jn.
1:9)
11.
Kaip tikintieji gali vienas kitam padėti gyventi krikščionišką
gyvenimą?
Kartu
melsdamiesi, vienas kitą padrąsindami ir saugodamiesi neįvesti vienas kito į
nuodėmę:
"Neapleiskime
savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo
labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną." (Hbr. 10:25)
"Ištvermingai
budėkite, malda užtardami visus šventuosius (tikinčiuosius)." (Ef.
6:18)
"Bet
žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems."
(1 Kor. 8:9)
12.
Kokia turėtų būti tikinčiųjų pažiūra į pinigus ir turtą?
Krikščionys
turėtų būti labai atsargūs, kad meilė pinigams ir materialinėms gėrybėms
nepaklaidintų jų:
"Žiūrėkite,
saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos."
(Lk. 12:15)
"Visų
blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo
ir patys save drasko aibe skausmų."
(1 Tim. 6:10)
13.
Ką Šv. Raštas sako apie aukų davimą?
Tikintieji
turėtų aukoti apsčiai, su malonumu ir reguliariai; suprantama pagal
savo išgales:
"Tad,
būdami visa ko pertekę - tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir
meilės mums, - pasirodykite pertekę ir dosnumo." (2
Kor. 8:7)
"Kas
pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda sutaupęs, kiek galėdamas."
(1 Kor. 16:2)
"Kiekvienas
tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas,
nes Dievas myli linksmą davėją."
(2 Kor. 9:7)
14.
Kokia nauda iš aukojimo?
Dievas
yra pagarbinamas, stokojantys yra aprūpinami, davėjai džiaugiasi, žinodami,
kad Dievas atlygins už viską su kaupu:
"Kas
šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus."
(2 Kor. 9:6)
"Nes
šis tarnavimas ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina
daugelio dėkojimus Dievui. Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą
už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų
dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais." (2
Kor. 9:12,13)
15.
Ar krikščionys turėtų kalbėti netikintiems apie Jėzų Kristų?
Taip,
jie visada turi būti pasiruošę liudyti kitiems:
"Šventai
sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasiruošę įtikinamai
atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai
darykite švelniai ir atsargiai." (1 Pt. 3:15)
16.
Iš kur krikščionis gauna jėgos efektyviai liudyti?
Šv.
Dvasia suteikia jam tą jėgą:
"Kai
ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano
liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės
pakraščių." (Apd. 1:8)
17.
Kokios yra bendros taisyklės tikinčiajam, norinčiam gyventi krikščioniškai?
Jis
turi stengtis paklusti Šv. Dvasios vedimui ir, ką tik bedarytų, darytų Dievo
garbei:
"Todėl
ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei."
(1 Kor. 10:31)
"Sakau:
gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų." (Gal. 5:16)
|
