|
Įžanga
-
"Taigi,
jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena - praėjo, štai
visa tapo nauja." (2 Kor. 5:17)
-
"Ir
jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis
(Kristus) atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė
skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris
buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus." (Kol.
2:13,14)
Iliustracija
Žemiau
iliustracija vaizduoja, kad dažnai krikščionis, nors ir turi ryšį
su Dievu per Jėzų Kristų, bet vistiek gyvenime remiasi savom
pastangom ir savo išmanymu. Todėl jis negali pilnai sąmoningai žengti
konkrečiai jam Dievo parūpintu keliu Jėzaus Kristaus asmenyje,
vadovaujant Šventajai Dvasiai. Išgelbėjimas yra įvertinamas ne per
tai, ką mes padarėme savo gyvenime, bet per tai ką Dievas padarė
(suteikė) mums Jėzaus Kristaus asmenyje.
Palyginkime
ryšį ir bendravimą su Dievu:
|
Ryšys su Dievu |
Bendravimas su Dievu |
|
prasidėjo, kai priėmėme
Kristų:
"Visiems, kurie Jį
priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems,
kurie tiki Jo vardą." (Jn. 1:12) |
prasidėjo, kai priėmėme
Kristų:
"Taigi, kaip esate priėmę
Viešpatį Jėzų Kristų, taip ir gyvenkite
Jame..." (Kol. 2:6) |
|
yra amžinas:
"Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai,
nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums
danguje". (1 Pt. 1:3,4) |
gali būti pažeistas:
"Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo. Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.
Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: "Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui". Tada atleidai man kaltę".
(Ps, 32:3-5) |
|
yra palaikomas Dievo:
" Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos."
(Jn. 10:27-29) |
priklauso taip pat ir nuo mūsų:
"Jeigu išpažįstame
savo nuodėmes , Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums
nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių."
(1 Jn. 1:9) |
|
niekada nesikeičia:
"Gyvenkite be godumo
pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra
pasakęs: "Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu."
(Hbr. 13:5) |
keičiasi, kai darome
nuodėmes:
"Jei nedorai elgtis būčiau
ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs."
(Ps. 66:18) |
Reziume
Bendrauti
su Dievu galime tik būdami nuoširdūs ir atviri Jam, išpažindami
savo nuodėmes ir kaltes. Išpažįstant nuodėmes, turime:
-
Sutikti su Dievu, kad nusidėjome.
-
Dėkoti
Dievui, kad mums atleido.
-
Tikėti,
kad Dievas pakeis klaidingas mūsų mintis ir jausmus.
Atsigręždami
nuo nuodėmės į Dievą, mes patirsime Jo meilę ir
atleidimą, kuriuos užtikrino Kristus, mirdamas ant kryžiaus už mūsų
nuodėmes. Užuot jautęsi kaltais ir pasmerktais, galime būti
tikri, kad bendravimas su Dievu atnaujintas.
|
